A.Lukašenka ragina nenurodinėti Baltarusijai dėl Astravo AE saugumo

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį paragino nenurodinėti šaliai, kaip užtikrinti Astravo atominės elektrinės saugumą.
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Baltarusijos AE reikšmė užtikrinant energetinį saugumą ir visai mūsų šalies ekonomikai nepaprastai didelė. Su ja susijusi mokslo, technologijų raida. Ir nereikia mums nurodinėti ir baksnoti pirštu į saugumo klausimus“, – sakė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad Baltarusija – „Černobylio respublika“, kuri „daug patyrė ir pati žino (galimos avarijos atominėje elektrinėje) padarinių kainą“.

A.Lukašenka priminė, kad vien teritorijų, užterštų per 1986 metais įvykusią Černobylio atominės elektrinės katastrofą, reabilitavimui buvo išleista 19 mlrd. JAV dolerių (16,2 mlrd. eurų).

„Dėl to įėjimo kontrolė statant elektrinę buvo kaip karo metu“, – pabrėžė jis.

„O pranašumai, kuriuos įgysime, padės mums pasiekti proveržį į ateitį – aukštosios technologijos, pigi elektra, elektromobiliai“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1 200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Birželio pabaigoje Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Vladimiras Semaška sakė, kad branduolinis kuras į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių bus pradėtas krauti rugpjūčio mėnesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis