CDU generalinės sekretorės pareigas ėjusi 56 metų amžiaus A.Kramp-Karrenbauer buvo laikoma favorite užimti A.Merkel poziciją po to, kai ji spalį paskelbė apie pasitraukimą.
Per antrąjį balsavimo ratą ji nedidele persvara įveikė ilgametį kanclerės varžovą Friedricho Merzą, siekusį CDU pastūmėti dar toliau į politinę dešinę.
A.Kramp-Karrenbauer, pradėsianti vadovauti didžiausiai Vokietijos partijai, turi realių šansų ateityje kanclerės poste pakeisti A.Merkel ir tapti viena įtakingiausių Europos politikių.
Kas ji?
BBC rašo, kad AKK vadinama naujoji pirmininkė užaugo katalikiškoje šeimoje pietvakarių Sare – mažiausioje Vokietijos žemėje.
A.Kramp-Karrenbauer prie CDU prisijungė 1981 metais, kai buvo 19 metų amžiaus studentė. Įgijusi magistro laipsnį politikos mokslų srityje, ji žengė į profesionalią politiką.
2000 metais ji tapo pirmąja moterimi, einančia žemės vidaus reikalų ministrės pareigas, vėliau tapo pirmąja moterimi, vadovaujančia Saro vyriausybei. Ji šias pareigas ėjo nuo 2011 iki 2018 metų.
A.Merkel nominuota A.Kramp-Karrenbauer CDU generaline sekretore išrinkta rekordiniu balsų skaičiumi – už ją balsavo 98,9 proc. partiečių.
Savo, kaip partijos lyderės, atsisveikinimo kalboje A.Merkel gyrė AKK dėl sėkmės Sare 2017-ųjų rinkimuose. Tai buvo aiški užuomina, kad kanclerė partijos pirmininkės pozicijoje norėtų matyti būtent A.Kramp-Karrenbauer.
Kokios jos pažiūros?
Pasak BBC, A.Kramp-Karrenbauer buvo laikoma nuosaikiu CDU lyderystės variantu.
Ji laikoma pragmatiška politike, kuri renkasi ramią analizę ir sugeba priimti teisingus sprendimus. AKK palaikė A.Merkel pabėgėlių politikos klausimu, jos pozicija dėl moterų teisių ir minimalaus darbo užmokesčio – liberali.
Vis dėlto, kai kuriais klausimas jos pažiūros – gana konservatyvios. Praktikuojanti katalikė reiškė nerimą dėl visiškų įsivaikinimo teisių suteikimo tos pačios lyties asmenų poroms.
Be to, AKK palaiko metrų trukmės karinės ar visuomenei naudingos veiklos prievolės atkūrimą, kvestionavo etninių turkų teisę turėti dvigubą Vokietijos ir Turkijos pilietybę. Turkai – didžiausia Vokietijos imigrantų bendruomenė.
A.Kramp-Karrenbauer ne kartą sakė, kad Vokietija turėtų vykdyti atsakingesnę užsienio politiką ir skirti daugiau lėšų gynybai.
Rusijos atžvilgiu ji pasisakydavo griežčiau negu A.Merkel. Pavyzdžiui, po lapkričio 25-ąją įvykusio incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo jų įgulas, A.Kramp-Karrenbauer pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros išplaukiančius Rusijos laivus priimti Vakarų šalių uostuose.
Kanclerė reagavo santūriau ir kvietė deeskaluoti padėtį.
Kalbėdama apie Rusiją ir Vokietiją turinčią sujungti dujotiekio „Nord Stream“ antrąją šaką, A.Kramp-Karrenbauer sakė, kad jos atsisakymas būtų radikalus žingsnis, bet iškėlė galimybę Vokietijai sumažinti šiuo vamzdynu pumpuojamų dujų apimtis.
Ar ji – A.Merkel 2?
Kritikai A.Kramp-Karrenbauer vadina „mažąja Merkel“ arba „Merkel 2.0“. Vis dėlto, analitikai tikina, kad tarp politikių egzistuoja ryškūs skirtumai.
Pati AKK teigė, kad 56 metų amžiaus moteris, turinti suaugusių vaikų ir savo pačios politinę karjerą, negali būti „mažąja“.
Prieš išrenkant ją partijos lydere, A.Kramp-Karrenbauer išvyko į „klausymosi turą“, kad išaiškintų, ko nori jos partija.
Ji tikino, kad partijos nariai „buvo pilni išdidumo, pykčio, nerimo ir neužtikrintumo“.
A.Kramp-Karrenbauer: „Partijoje būtina klausti fundamentalių klausimų. Buvimas žmonių partija negali reikšti buvimo politine parduotuve, ką nors siūlančią visiems.“
„Partijoje būtina klausti fundamentalių klausimų, – ji teigė Vokietijos laikraščiui „Bild“. – Buvimas žmonių partija negali reikšti buvimo politine parduotuve, ką nors siūlančią visiems.“
„Mums reikia diskutuoti ir nuspręsti, kaip šiandien atrodo konservatoriai, krikščionys-sociademokratai ir liberalai, mums reiškia aiškesnio profilio“, – pridūrė ji.
Partijos pirmininke išrinkta A.Kramp-Karrenbauer teigė sieksianti patobulinti A.Merkel palikimą. Ji užsiminė norinti partijos viduje paskatinti diskusijas dėl migracijos, taip pat išgirsti pasiūlymų, kurie galėtų tapti vyriausybės politika.
„Tai – demokratinė tvarka, atspindinti savimi užtikrintą partiją. To aš noriu“, – sakė A.Kramp-Karrenbauer.