A.Kramp-Karrenbauer, dažnai vadinama AKK, šių pareigų imsis tvyrant įtampai tarp JAV ir Vokietijos dėl įsipareigojimų NATO nevykdymo. Be to, kritikos sulaukia prasta Vokietijos kariuomenės būklė.
2013 metais į gynybos ministrės postą paskirta U.von der Leyen taip pat buvo laikoma potenciala A.Merkel įpėdine, tačiau vadovavimo Gynybos ministerijai metais jos populiarumas sumažėjo.
Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ rašo, kad skandalų dėl neskaidrių viešųjų pirkimų purtoma ministerija A.Kramp-Karrenbauer gali tapti „minų laukų“.
„Tačiau dėl tos pačios priežasties ministerija gali suteikti šansą sustiprinti profilį jai reikalingoje srityje: užsienio ir saugumo politika – sritis, kurioje kanclerei reikia patirties.
Kanclerės postas išlieka didžiausiu tikslu, o Gynybos ministerija gali pasitarnauti kaip scena įrodyti savo sugebėjimus“, – rašo „Der Spiegel“ komentatorius Philippas Wittrockas.
AKK – kas ji?
Pernai 56 metų amžiaus A.Kramp-Karrenbauer Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininko rinkimų antrajame ture nedidele persvara įveikė ilgametį kanclerės varžovą Friedrichą Merzą. „Mažąja Merkel“ arba „Merkel 2.0“ vadinama AKK turi realius šansus pakeisti kanclerę 2021-aisiais.
A.Kramp-Karrenbauer paskyrus vadovauti Gynybos ministerijai, opozicija ėmė kritikuoti šį žingsnį dėl naujosios ministrės patirties gynybos ir užsienio politikos srityse trūkumo.
Politikos mokslų magistro laipsnį turinti AKK praeityje ėjo Saro žemės vidaus reikalų ministrės, švietimo ministrės ir darbo ministrės pareigas. Ji taip pat buvo Vokietijos šeimos reikalų, senjorų, moterų ir jaunimo ministrė.
2005–2009 metais Vokietijos šeimos reikalų, senjorų, moterų ir jaunimo ministrės pareigas ėjo ir U.von der Leyen. Vėliau ji vadovavo Darbo ir socialinių reikalų ministerijai.
A.Kramp-Karrenbauer dar prieš partijos pirmininko rinkimus ne kartą sakė, kad Vokietija turėtų vykdyti atsakingesnę užsienio politiką ir skirti daugiau lėšų gynybai.
Jos pozicija Rusijos atžvilgiu griežtesnė nei A.Merkel. Pavyzdžiui, incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo jų įgulas, A.Kramp-Karrenbauer pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros išplaukiančius Rusijos laivus priimti Vakarų šalių uostuose.
AKK palaiko metrų trukmės karinės ar visuomenei naudingos veiklos prievolės atkūrimą, kvestionavo etninių turkų teisę turėti dvigubą Vokietijos ir Turkijos pilietybę.
Ji palaikė A.Merkel pabėgėlių politikos klausimu, reiškė nerimą dėl įsivaikinimo teisių suteikimo tos pačios lyties asmenų poroms.
Iššūkis dėl įsipareigojimų NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo kadencijos pradžios kritikavo Vokietiją, kad ši nesilaiko įsipareigojimų NATO gynybai skirdama mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį tikslą Aljanso narės nustatė 2014 metais, prasidėjus karui Rytų Ukrainoje. Šalių gynybos biudžetai 2 proc. BVP turi pasivyti iki 2024-ųjų.
2018-aisiais septynios iš 29 NATO narių, įskaitant Lietuvą, gynybai skyrė bent 2 proc. BVP.
A.Merkel vyriausybė pažadėjo iki 2025-ųjų gynybos išlaidas padidinti iki 1,5 proc. Tačiau neseniai Gynybos ministerija paskelbė, kad 2023-aisiais norima grįžti iki 1,25 proc. BVP prilygstančio gynybos biudžeto.
Tuomet Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo instituto analitikė Claudia Major „The Financial Times“ teigė, kad Vokietija „susiduria su patikimumo NATO rėmuose problema“, vadino sprendimą „siaubingu politiniu signalu“.
Tiesa, 2019 metais Vokietija gynybai skyrė 1,35 proc. BVP (2018 m. – 1,25 proc. BVP), kitąmet numatoma skirti 1,38 proc. BVP.
Vokiečių gynybos analitikas Christianas Möllingas 15min teigė, kad nors AKK palaiko gynybos išlaidų didinimą iki 2 proc. BVP, šiuo klausimu jos galimybės – ribotos: „tol, kol valdančioji koalicija yra tokia, kokia yra“.
Ch.Möllingas: „Jai visada kelią pastos finansų ministras, nenorintis eiti į kompromisus. Biudžeto klausimu matysime panašią situaciją kaip von der Leyen valdymo metais. Gynybos išlaidų augimas tęsis, o ministerija laikysis dvejopos retorikos: kalbės ir apie 2 proc. BVP, ir apie 1,5 proc. BVP skyrimą.“
„Jai visada kelią pastos finansų ministras, nenorintis eiti į kompromisus. Biudžeto klausimu matysime panašią situaciją kaip von der Leyen valdymo metais. Gynybos išlaidų augimas tęsis, o ministerija laikysis dvejopos retorikos: kalbės ir apie 2 proc. BVP, ir apie 1,5 proc. BVP skyrimą“, – teigė Ch.Möllingas.
Be to, gynybos biudžeto augimui priešinasi ir jaunesnioji CDU koalicijos partnerė Socialdemokratų partija.
Buvęs Generalinio štabo pareigūnas, CDU priklausantis parlamentaras Roderichas Kiesewetteris DW teigė, kad AKK paskyrimas gynybos ministre demonstruoja valdančiųjų konservatorių siekį parodyti, kad jie yra įsipareigoję šalies kariuomenei ir pasiųsti „stiprų signalą NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkėms“.
Ar gynybos ministre paskirta AKK gali sumažinti tarp Berlyno ir Vašingtono tvyrančią įtampą? Pasak Ch.Möllingo, ir čia jos galimybės ribotos.
„Nauji žmonės visada reiškia galimybę pagerinti santykius. Tačiau JAV gynybos klausimą susiaurino tik iki biudžeto, todėl ji nelabai ką gali padaryti. Nauja ministrė konflikte su JAV mums laimės šiek tiek laiko, tačiau Kramp-Karrenbauer galiausiai vis tiek susidurs su realybe“, – 15min sakė analikas.
Ch.Möllingas: „Nauji žmonės visada reiškia galimybę pagerinti santykius. Tačiau JAV gynybos klausimą susiaurino tik iki biudžeto, todėl ji nelabai ką gali padaryti. Nauja ministrė konflikte su JAV mums laimės šiek tiek laiko, tačiau Kramp-Karrenbauer galiausiai vis tiek susidurs su realybe“.
Pasak Ch.Möllingo, Rytų Europos problemas gerai suprantančios U.von der Leyen pasitraukimas nereiškia, kad keisis Vokietijos požiūris į regiono gynybą.
„Tarp von der Leyen ir Baltijos šalių matėme asmeninę dinamiką, kurios nematome AKK atveju, tačiau nėra jokios priežasties manyti, kad pasikeis gynybos politika NATO ir Baltijos šalių atžvilgiu“, – mano Ch.Möllingas.
Prasta kariuomenės būklė
Gynybos analitikė Jana Puglierin DW teigė, kad „pirmas dalykas, kurį Kramp-Karrenbauer turi padaryti, yra ryšio su pajėgomis užmezgimas“.„Jos pirmtakei nepavyko to padaryti“, – mano J.Puglierin. AKK bus atsakinga už 180 tūkst. karių ir kasmetinį 44 mrld. eurų biudžetą.
J.Puglierin antrina ir 15min kalbintas Ch.Möllingas.
„CDU pirmininke išrinkta Kramp-Karrenbauer vykdė labai sėkmingą „klausymosi turą“ – keliavo po Vokietiją ir kalbėjosi su partijos nariais.
Toks principas būtų naudingas ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu: susitikti su kariais ir juos išklausyti. Labai svarbu suprasti, kad nuo ministro sprendimo priklauso beveik 200 tūkst. žmonių. Be to, Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų dinamika yra labai skirtinga“, – teigė jis.
Pasak Ch.Möllingo, pajėgoms nerimą kelia tai, jog A.Kramp-Karrenbauer ministerijai vadovaus daugiausia dvejus metus – iki 2021-ųjų rinkimų. Todėl kariai nerimauja, kad neužteks laiko įsigilinti į jų problemas.
Pasak Ch.Möllingo, pajėgoms nerimą kelia tai, jog A.Kramp-Karrenbauer ministerijai vadovaus daugiausia dvejus metus – iki 2021-ųjų rinkimų. Todėl kariai nerimauja, kad neužteks laiko įsigilinti į jų problemas.
Pranešusi, kad sutinka užimti ministrės postą, AKK jau kreipėsi į pajėgas. „Kariai ir kiti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų darbuotojai patiria tam tikrą spaudimą. Todėl jie nusipelnė tapti svarbesniu prioritetu“, – sakė ji ir pridūrė mintimis esanti su kariais, atliekančiais misijas užsienyje.
Vis dėlto, Vokietijos kariuomenei trūksta personalo, ginkluotės, įrangos. Pavyzdžiui, šiemet paviešintoje Vokietijos parlamento ginkluotųjų pajėgų komisaro ataskaitoje atskleidžiama, kad nėra paruoštas nė vienas kariuomenės povandeninis laivas.
To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad mažiau nei 50 proc. bundesvero tankų, laivų ir lėktuvų buvo prieinami pratybų ar operacijų tikslais.
Be to, vokiečių kariai Afganistane iš vienos vietos į kitą būdavo perkeliami civilių sraigtasparniais, o tokią gyvybiškai svarbią įrangą kaip neperšaunamos liemenės tekdavo skolintis.
Ch.Möllingas ragina neskubėti dėl tokios kariuomenės būklės kaltinti CDU. Esą po Šaltojo karo pajėgos buvo gerokai sumažintos, o biudžetas – apkarpytas, todėl pokyčiai per itin trumpą laiką nėra įmanomi.
„Lūkesčiai, kad būklė pagerės per vienerius ar dvejus metus, yra nerealistiški. Reikėjo 20 metų sunaikinti Vokietijos ginkluotąsias pajėgas, reikės 20 metų joms atkurti“, – sakė jis.
Skandalai ministerijoje
Šiuo metu dėl Gynybos ministerijos vyksta tyrimas: įtariama, kad buvo apeitos viešųjų pirkimų taisyklės renkantis konsultacines įmones.
Pernai U.von der Leyen Vokietijos parlamente pripažino, kad samdant konsultantus iš išorės buvo padaryta klaidų – ji tikino, „kad tai niekada neturėjo įvykti“. Vis dėlto, ji gynė tų konsultacinių įmonių pasirinkimą sakydama, kad jos buvo reikalingos norint atlikti esminę ministerijos reviziją.
Be to, pernai nutekinus vidines Vokietijos federalinio audito biuro ataskaitas paaiškėjo, kad Gynybos ministerija konsultantams mokėjo gerokai daugiau, nei deklaravo. Pavyzdžiui, 2015 metais konsultantams buvo sumokėta apie 100 mln. eurų, tačiau ministerija deklaravo tik 2,2 mln. eurų siekiančias išlaidas.
Taip pat kvestionuojamas karinio jūrų laivyno mokymų laivo „Gorch Fock“ atnaujinimo skaidrumas: Nacionalinio audito biuro duomenimis, suplanuotos 10 mln. eurų išlaidos išaugo iki 135 mln. eurų.
Biuras kaltino kariuomenės pareigūnus neadekvačiai įvertinus laivo trūkumus, ignoravus informaciją, būtiną atnaujinimo darbams, ir ligi galo neinformavus gynybos ministrės U.von der Leyen.
DW rašo, kad nepakankamai finansuojama ir skandalų apimta Gynybos ministerija greitai gali tapti politiniu minių lauku, kuris dominuos žiniasklaidos antraštėse. AKK tikėsis, kad ji netaps dar vieno skandalo dalimi.
„Merkel ir AKK aiškiai supranta, kad jei situacija nepasikeis, Kramp-Karrenbauer gali atsisveikinti su kanclerės ambicijomis. Tai tikrai paskutinis jos šansas, – „The Financial Times“ sakė vienas CDU priklausantis parlamentaras.
Tačiau Ch.Möllingas tokias prognozes vertina atsargiai.
„Skandalai šioje ministerijoje tęsėsi dešimtmečius. Kol kas neaišku, kiek AKK bus priskiriama atsakomybės už dalykus, dėl kurių ji nepriėmė pirminių sprendimų. Bent jau pirmuosius metus ji gali neprisiimti atsakomybės“, – 15min teigė jis.
