„Faktas aiškus – Turkija neturėtų tapti ES nare“, – Vokietijos kanclerė pareiškė per priešrinkiminius debatus televizijoje.
„Aš kalbėsiuosi su savo kolegomis ES, kad pažiūrėtume, ar galima pasiekti bendrą poziciją šiuo klausimu ir pabaigti šias prisijungimo kalbas“, – kalbėjo A.Merkel.
Tokie komentarai tikriausiai dar labiau pablogins ir taip įtemptus santykius tarp dviejų NATO valstybių, kurie suprastėjo po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po nepavykusio perversmo praėjusiais metais ėmėsi dorotis su oponentais ir žiniasklaida.
A.Merkel savo poziciją Turkijos narystės ES atžvilgiu išdėstė po to, kai apie tai prabilo jos oponentas, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. „Jeigu tapsiu Vokietijos kancleriu, jeigu šios šalies žmonės man suteiks mandatą, tuomet pažadu Europos Tarybai siūlyti, kad nutrauktume narystės kalbas su Turkija, – sakė jis. – Ar galime patraukti savo pusėn visas valstybes, to nežinau. Tačiau už tai kovosiu.“
A.Merkel iš pradžių atsargiau žvelgė į tokį žingsnė sakydama, kad rizikuoti santykiais su Turkija būtų neatsakinga – ypač tuo metu, kai Vokietijos piliečiai yra įkalinti Turkijoje. Šiuo metu Turkijos įkalinimo įstaigose kali 12 Vokietijos piliečių, kuriems pateikti politiniai kaltinimai.
„Neketinu nutraukti diplomatinių ryšių su Turkija tik todėl, kad esame rinkimų kampanijoje ir norime vienas kitam parodyti, kuris esame tvirtesnis“, – sakė ji.
Tačiau vėliau A.Merkel grįžo prie šio klausimo ir netikėtai parėmė kalbų su Turkija dėl narystės ES nutraukimą.
A.Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) niekada nepritarė Turkijos narystei. Tačiau deryboms tarp Ankaros ir Briuselio žalia šviesa buvo uždegta dar 2005 m., prieš A.Merkel tampant kanclere, ir ji tuomet pažadėjo gerbti tokį sprendimą.
Narystės kalbos visgi jau kurį laiką yra sustojusios – kai ES vadovai sugriežtino savo kritiką R.T.Erdogano atžvilgiu.
A.Merkel pirmauja
Po televizijos debatų paskelbti apklausų rezultatai parodė, kad šį svarbų susirėmimą laimėjo kanclerė.
A.Merkel Krikščionių demokratų partija ir jos sąjungininkė, Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), pagal populiarumą 17 proc. lenkia M.Schulzo socialdemokratus (SPD). Rinkimai įvyks rugsėjo 24 dieną.
Tačiau iki rinkimų likus trims savaitėms beveik pusė rinkėjų dar nėra apsisprendę, ir M.Schulzas tikėjosi, kad per geriausiu vakaro laiku rodytus debatus galės patraukti savo pusėn milijonus ir sustabdyti savo populiarumo mažėjimą.
Buvęs Europos Parlamento pirmininkas M.Schulzas sausio mėnesį perėmė vadovavimą SPD ir iš pradžių parama jam didėjo, tačiau vėliau šis pradinis susižavėjimas ėmė blėsti.
Dvi atskiros apklausos, atliktos po televizinių debatų, rodė, kad pirmauja A.Merkel. 55 proc. televizijos ARD apklausos respondentų sakė, kad kanclerė kalbėjo įtikinamiau. Apie M.Schulzą taip sakė tik 35 proc. respondentų.
Televizijos ZDF atliktos apklausos rezultatai buvo arčiau lygiųjų, bet vis tiek A.Merkel laimėtoja laikė 32 proc. respondentų, o M.Schulzo pasirodymą geriau įvertino 29 proc. respondentų.
Turkija smerkia Vokietijos populizmą
„Turkijos ir Erdogano puolimas ir Vokietijos bei Europos fundamentinių ir skubių problemų ignoravimas atspindi įžvalgumo trūkumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje tiradoje rašė Ibrahimas Kalinas.
Pasak jo, tai yra „pasidavimas populizmui ir marginalizavimui/priešiškumui, tik kurstantiems diskriminaciją ir rasizmą“.
