A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) per regioninius rinkimus pietvakarinėse Badeno-Viurtembergo ir Reino krašto-Pfalco žemėse pasiekė savo prasčiausią rezultatą per visą šios politinės jėgos gyvavimo istoriją, rodo visuomeninių transliuotojų skelbiami duomenys.
Sekmadienį CDU patirtas sutriuškinimas iškėlė rimtų klausimų apie konservatorių perspektyvas rugsėjo 26 dieną vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, kai vokiečiai rinks politiką paliekančios A.Merkel įpėdinį.
„Nebegalima nieko nedaryti“, – rašo savaitraštis „Der Spiegel“ ir priduria, kad A. Merkel namai „liepsnoja“.
CDU nesėkmė aiškinama augančiu visuomenės pykčiu dėl stringančios gyventojų vakcinacijos nuo COVID-19, atidėtos masinio greitojo testavimo pradžios ir didelio sergamumo, nepaisant ne vieną mėnesį galiojančių karantino priemonių.
Artėjant žemių rinkimams A.Merkel CDU ir jos regioninę partnerę Bavarijoje – Krikščionių socialinę sąjungą (CSU) – taip pat supurtė į viešumą iškilusi informacija, kad įstatymų leidėjai pandemijos pradžioje galimai pelnėsi iš sandorių, susijusių su veido kaukių pirkimu.
Kilus skandalui atsistatydino trys konservatyviojo sparno parlamentarai, o CDU/CSU aljansas privertė visus savo įstatymų leidėjus deklaruoti bet kokią finansinę naudą, susijusią su koronaviruso krize. Aljansas taip pat pažadėjo, jog bus laikomasi „nulinės tolerancijos“ dėl politikų mėginimų pasipelnyti iš pandemijos.
„Žadintuvo skambutis“
CSU generalinis sekretorius Markusas Blume sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino „žadintuvo skambučiu“ CDU ir CSU aljansui.
Jei didžiausias politinis blokas nori likti valdžioje, kai po 16 metų vadovavimo pasitrauks A.Merkel, jis turi skubiai „susigrąžinti [visuomenės] pasitikėjimą“, sakė jis.
„Mums reikia aiškių sprendimų ir aiškios krypties kovoje su koronavirusu“, – kalbėjo M. Blume.
Anot „Der Spiegel“, pirmiausia blokas turėtų apsispręsti dėl kandidato į kanclerio postą.
Naujasis CDU vadovas Arminas Laschetas yra akivaizdus pasirinkimas, tačiau jam stinga plačios paramos.
Kritikai sako, kad jis neturi aiškios politinės vizijos, išskyrus tęstinumą po A. Merkel eros pabaigos.
A.Laschetas turi „ištrūkti iš A.Merkel šešėlio“ ir „aiškiai pasakyti, už ką pasisako partija“, dienraščiui „Bild“ sakė CDU narys, Mainco universiteto istorikas Andreas Roedderis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vokiečiai kanclerio poste norėtų matyti populiarų Bavarijos žemės premjerą ir CSU lyderį Markusą Soederį, tačiau jis kol kas nepaskelbė apie ketinimą kandidatuoti.
Jei M.Soederis iš tiesų turi ambicijų užimti kanclerio postą, „jis turi dabar pat atakuoti“, rašė verslo dienraštis „Handelsblatt“.
„Šviesoforas“
A.Merkel CDU turtingoje Badeno-Viurtembergo žemėje surinko tik 24 proc. balsų, rodo preliminarūs duomenys. Prieš penkerius metus kanclerės partija šioje žemėje gavo 27 proc. balsų.
Badenas-Viurtembergas išsiskiria tarp kitų Vokietijos žemių, nes jam jau dešimtmetį vadovauja premjeras iš Žaliųjų partijos Winfriedas Kretschmannas.
W.Kretschmanno vadovaujami žalieji gavo daugiau kaip 32 proc. balsų – tai rekordinis laimėjimas šiai ekologinės pakraipos partijai.
72 metų W. Kretschmannas dabar turi du pasirinkimus: toliau dirbti koalicijoje su CDU arba suformuoti naują aljansą su centro kairiąja Socialdemokratų partija (SPD) ir verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP).
Žemės premjero sprendimo nekantriai laukiama, nes panašiu principu vėliau gali būti suformuota ir nacionalinė vyriausybė.
Pastaraisiais metais augant nerimui dėl klimato kaitos, didėjo ir žaliųjų populiarumas, ir šiai politinei jėgai gali tekti itin svarbus vaidmuo formuojant valdančiąją koaliciją po rugsėjį vyksiančių rinkimų.
Kaimyninėje Reino krašto-Pfalco žemėje populiari premjerė Malu Dreyer atvedė SPD į dar vieną pergalę: ši politinė jėga čia surinko apie 36 proc. balsų.
CDU Reino krašte-Pfalce gavo apie 26 proc. balsų. 2016 metais A.Merkel partija čia surinko beveik 32 proc. balsų.
Manoma, kad M.Dreyer išsaugos „šviesoforo“ koaliciją su žaliaisiais ir FDP, taip pavadintą pagal šių politinių jėgų simbolikoje naudojamas spalvas.
Trečioji banga
Konservatoriai rinkėjų kirčio sulaukė Vokietijai ruošiantis trečiajai COVID-19 bangai. Visgi nepaisant šalyje stebimo sergamumo koronavirusine infekcija šuolio, čia palaipsniui atidaromos mokyklos ir nebūtinų prekių parduotuvės.
Roberto Kocho institutas (RKI), pagrindinė Vokietijos užkrečiamųjų ligų tyrimo įstaiga, prognozuoja, kad balandžio viduryje gali būti viršytas gruodį buvęs sergamumo pikas, kai per parą buvo registruojama apie 30 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.
A.Merkel ir 16-os federalinių žemių premjerai kovo 22 dieną aptars tolimesnius kovos su pandemija žingsnius.
