A.Merkel tapo svetingo požiūrio į migrantus veidu, kai žmonės, bėgę nuo konfliktų Sirijoje ir kitur, keliavo per Balkanus. 2015–2016 metais į Vokietiją atvyko daugiau kaip 1 mln. prieglobsčio prašytojų. Kanclerė ne kartą tikino, kad Vokietija „susitvarkys“ su atvykėlių antplūdžiu, tačiau susidūrė su pasipriešinimu tiek savo šalyje, tiek kitose Europos valstybėse.
16 metų prie vyriausybės vairo stovėjusi A.Merkel artimiausiomis savaitėmis turėtų palikti savo postą, o daugelis vokiečių, ko gero, ryškiausiai prisimins jos atsaką į įvairias krizes.
Per interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ paprašyta įvardyti krizes, kurias jai asmeniškai buvo sunkiausia spręsti, A.Merkel paminėjo koronaviruso pandemiją ir „didelį atvykusių pabėgėlių skaičių, kurio nemėgstu vadinti krize: žmonės yra žmonės“.
„Taip, mums pavyko su tuo susitvarkyti, – kalbėjo vyriausybės vadovė. – „Mūsų“ iš tikrųjų buvo labai daug. Prisijungė daugelis žmonių Vokietijoje: daugelis merų, daugelis savanorių.“
A.Merkel pripažino, kad problemų būta, paminėdama 2016 metų Naujųjų šventę Kelne. Tuomet šimtai moterų skundėsi, kad daugiausia migrantų grupės jas grabinėjo ir apiplėšė.
„Žinoma, matėme, kad ne viskas vyko idealiai, pasitaikė rimtų incidentų – pavyzdžiui, Naujųjų metų naktis Kelne, kuri galbūt yra įstrigusi žmonių atmintyje“, – pridūrė A.Merkel.
„Tačiau apskritai turime puikių sėkmingo žmogiškojo vystymosi pavyzdžių“, – sakė kanclerė, atkreipdama dėmesį į migrantus, Vokietijoje baigusius vidurinę mokyklą.
Vis tik ji pripažino, jog bendra migracijos padėtis tebėra problemiška, nes vis dar neišspręstos problemos, dėl kurių žmonės bėga, o Europos Sąjungai taip ir nepavyko sukurti bendros migracijos bei prieglobsčio sistemos.
