„Ar ji buvo per švelni Maskvos atžvilgiu? Per lėta padėdama Kyjivui? Jei 2008 m. ji nebūtų užblokavusi Ukrainos narystės NATO, ar dabar ten vyktų karas?“ – klausia BBC ir pateikia pokalbį su buvusia Vokietijos vadove.
Ji sako mananti, kad karas Ukrainoje būtų prasidėjęs anksčiau ir greičiausiai būtų buvęs dar baisesnis, jei Kyjivas būtų pradėjęs siekti narystės NATO 2008 m.
„Karinis konfliktas būtų kilęs dar anksčiau. Man buvo visiškai aišku, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nebūtų ramiai stovėjęs ir žiūrėjęs, kaip Ukraina prisijungia prie NATO. Ir tada Ukraina kaip šalis tikrai nebūtų buvusi taip pasiruošusi, kaip 2022 m. vasario mėn“, – sako A.Merkel.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesutinka.
Jis A.Merkel sprendimą, kurį palaikė tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, vadina akivaizdžiu „klaidingu apskaičiavimu“, kuris padrąsino Rusiją.
Retame interviu po to, kai prieš trejus metus pasitraukė iš politikos, A.Merkel išreiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusių Vladimiro Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą.
Per du dešimtmečius abu lyderiai gerai pažino vienas kitą.
„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad užkirstume kelią branduolinio ginklo panaudojimui“, – tvirtino buvusi Vokietijos kanclerė.
„Laimei, prieš kurį laiką apie tai kalbėjo ir Kinija. Neturėtume būti paralyžiuoti baimės, tačiau taip pat turime pripažinti, kad Rusija yra didžiausia arba kartu su JAV viena iš dviejų didžiausių branduolinių galybių pasaulyje. Potencialas yra bauginantis“, – kalbėjo A.Merkel.
Nors didžiąją savo kadencijos dalį A.Merkel džiaugėsi aukštais populiarumo reitingais, dabar ji priversta gintis, pastebi BBC.
Pasak buvusios Vokietijos kanclerės, ji padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad užtikrintų taikius bendradarbiavimo su Rusija būdus.
Iš tikrųjų V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą praėjus vos keliems mėnesiams po jos pasitraukimo iš posto.
Tai paskatino Europą iš esmės peržiūrėti energetikos politiką, diplomatiją su Rusija ir migracijos politiką, kuri, valdant A.Merkel, buvo tapusi norma.
Aiškina, kodėl pritarė dujotiekiams iš Rusijos
Valdant A.Merkel, Vokietija ir jos daug energijos reikalaujanti stambioji pramonė tapo priklausoma nuo Maskvos. Vokietija nutiesė du dujotiekius, tiesiogiai sujungtus su Rusija.
Prezidentas V.Zelenskis tas pigias dujas apibūdino kaip geopolitinį Kremliaus įrankį.
A.Merkel BBC pasakojo, kad ji turėjo du motyvus tiesiant dujotiekius: Vokietijos verslo interesai, o taip pat ir taikių ryšių su Rusija palaikymas. Visgi kolegos ES ir NATO nariai Rytų Europoje su ja griežtai nesutinka, tvirtina BBC.
Lenkijos parlamento narys Radoslawas Fogielis teigė, kad Vokietijos dujos papildė Rusijos karinį fondą, iš kurio buvo finansuojama invazija į Ukrainą.
A.Merkel tvirtina bandžiusi pažaboti Rusijos išpuolius prieš Ukrainą pasitelkdama diplomatiją ir derybas, kurios, kaip ji pripažįsta, galiausiai žlugo.
Pasak A.Merkel, po plataus masto invazijos į Ukrainą, „deja“ prasidėjo nauja Europos santykių su Rusija era.
