A.Navalno ir I.Girkino diskusiją vedė iškilus rusų žurnalistas Michailas Zygaras. Debatai buvo transliuojami A.Navalno „Youtube“ kanale bei dar viename internetinės televizijos kanale, priklausančiame I.Girkinui.
A.Navalno debatų oponentas yra itin pasižymėjęs pirmosiose kovose tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje.
I.Girkinas anksčiau yra sakęs, kad separatistų valdžia Rytų Ukrainoje vykdė plėšimu apkaltintų asmenų egzekucijas.
JAV žurnalistų paviešinti dokumentai įrodo, kad, vadovaudamas separatistams, I.Girkinas pasirašė bent trijų egzekucijų nuosprendžius.
Debatai neatskleidė nieko naujo apie A.Navalno požiūrį į V.Putino vyriausybę, kovą su korupcija ir Vakarų Rusijai skirtas sankcijas. Anot opozicijos lyderio, jos turėtų būti skirtos nubausti vidinį V.Putino ratą, o ne Rusijos ekonomiką.
Debatai I.Girkinui suteikė didesnę auditoriją. Šis ultranacionalistas, Ukrainą palikęs 2014-ųjų rugpjūtį, tampa vis labiau kritiškas V.Putino atžvilgiu.
Strelkovas sakė manąs, kad į valdžią atėjęs A.Navalnas, kaip ir V.Putinas, šiame regione „išduotų“ Rusijos interesus.
Debatų metu I.Girkinas apkaltino V.Putiną tuo, kad šis Rytų Ukrainoje skyrė per mažai paramos Rusijos remiamiems separatistams.
Strelkovas sakė manąs, kad į valdžią atėjęs A.Navalnas, kaip ir V.Putinas, šiame regione „išduotų“ Rusijos interesus.
Anksčiau separatistų lyderis yra teigęs, kad jis, o ne V.Putinas „priėmė lemtingą sprendimą pradėti karą“. Todėl debatų pradžioje A.Navalnas apkaltino I.Girkiną tuo, kad jo pradėtas konfliktas išsekino Rusijos resursus.
„Tavo pradėtas karas yra brangus dalykas, kuris sunaikino Rusijos ekonomiką“, – sakė A.Navalnas, pridurdamas, kad 2015-aisiais pasirašytas Minsko taikos susitarimas yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą.
Kijevas, JAV, Europos Sąjunga (ES) ir NATO apkaltino Rusiją, kad ji separatistus Rytų Ukrainoje remia ginklais, pinigais ir kariais. O Maskva, nors ir egzistuoja jos paramos įrodymai, tokius kaltinimus neigia.
I.Girkinas ir A.Navalnas, nuolat ginčijęsi, kuris yra patriotiškesnis, sutarė dėl V.Putino vyriausybės – pavadino ją korumpuota ir „oligarchų“ sistema.
Lėktuvo numušimo klausimas – neatsakytas
Tie, kurie tikėjosi, kad I.Girkinas debatuose suteiks daugiau informacijos apie Rusijos vaidmenį konflikte, greičiausiai liko nusivylę. Strelkovas pakartojo savo ankstesnius pareiškimus, kad dėl tam tikrų sąlygų, kurias atsisakė atskleisti, buvo privertas palikti Rytų Ukrainą.
Jis taip pat nesutiko papasakoti, kaip buvo finansuojami separatistai. I.Girkinas tepasakė, kad ginklai buvo gabenami iš Krymo pusiasalio, kurį 2014-ųjų pradžioje okupavo Rusija.
I.Girkinas: „Negaliu plačiau pakomentuoti. Nedalyvavau tyrime, manęs jis nedomina.“
A.Navalnas įvykdė prieš debatus duotą pažadą paklausti I.Girkino, kas atsakingas už „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“ numušimą separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos teritorijoje. 2014-ųjų liepą įvykusio incidento metu žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, daugiausia – Nyderlandų piliečiai.
„Negaliu plačiau pakomentuoti. Nedalyvavau tyrime, manęs jis nedomina“, – sakė I.Girkinas ir pakartojo, kad separatistai neturi ginklų, galinčių numušti tokį lėktuvą.
Nyderlandų tyrėjai 2016-ųjų rugsėjį paskelbė, kad rusų gaminta priešlėktuvinė sistema „Buk“, numušusi lainerį, į Ukrainą iš Rusijos buvo atgabenta prieš pat incidentą ir po to labai greitai grąžinta į Rusiją.
Tyrime taip pat paaiškėjo, kad balistinė raketa buvo iššauta iš lauko, esančio separatistų valdomoje teritorijoje.
Rusija ne kartą reiškė dvejones dėl jos įsitraukimą į lėktuvo numušimą patvirtinančių įrodymų.
„Karo nusikaltėlis“
Kiek anksčiau šį mėnesį I.Girkinas viešai metė iššūkį A.Navalnui susitikti debatuose. Sutikusiam dalyvauti A.Navalnui kritikos nepagailėjo Rusijos liberalai ir opozicijos aktyvistai. Jų teigimu, A.Navalnui nederėtų diskutuoti su „karo nusikaltėliu“.
B.Višnevskis: „Tik prokuroras teisme turėtų vesti dialogą ir diskutuoti su juo.“
„Tik prokuroras teisme turėtų su juo vesti dialogą ir diskutuoti“, – praeitą savaitę interviu RFE/RL teigė Borisas Višnevskis, liberalas politikas ir vietinės reikšmės Sankt Peterburgo įstatymų leidėjas.
Rusų fotografas Jevgenijus Feldmanas, su A.Navalnu keliavęs aplink Rusiją ir įamžinęs opozicijos lyderio agitaciją, taip pat kritikavo tokį sprendimą.
„Galiu suprasti diskusijas su politikais, net su tais, kurių pažiūros – beprotiškiausios. Tačiau negaliu suprasti debatų su asmeniu, vykdančiu beginklių egzekucijas“, – J.Feldmanas rašė „Twitteryje“.
Debatų vedėjui, garsiam žurnalistui M.Zygarui paklausus, ar A.Navalnas laiko I.Girkiną karo nusikaltėliu, Rusijos opozicijos lyderis atsakė, kad tai turėtų nuspręsti teismas.
B.Višnevskis ir kiti mano, kad A.Navalnas debatuose diskutavo siekdamas užsitikrinti rusų nacionalistų paramą. Su jais opozicijos lyderis „flirtavo“ ir anksčiau, įskaitant dalyvavimą prieš kelerius metus Maskvoje vykusiame ultranacionalistų mitinge.
A.Navalnas anksčiau teigė sutikęs dalyvauti debatuose su I.Girkinu todėl, kad pademonstruotų, jog jo politinė pozicija yra „tikrai patriotiška“.
O M.Zygaras kartais atrodydavo debatais nusivylęs.
M.Zygaras: „Nebuvo didelio šou.“
Plačiai pripažintos knygos apie V.Putiną ir Kremlių autorius M.Zygaras sakė, kad jam pirmasis diskusijos ratas apie korupciją nepadarė didelio įspūdžio.
„Nebuvo didelio šou“, – sakė žurnalistas.
Debatai įvyko A.Navalnui siekiant dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose. Tiesa, vargu ar jam bus leidžiama tai daryti, kadangi šiemet jis buvo nuteistas dėl sukčiavimo.
Panašu, kad 2018-ųjų rinkimuose ir vėl nugalės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenimis, jį šalies vadovo poste norėtų matyti 80 proc. rusų.
