„Dabar jau galime tiksliai pasakyti, kad Maskvoje sėdi serijinis žudikas. Ar užduotis žudyti duoda FSB, ar Kremlius – filosofinis debatų klausimas.
Tas serijinis žudikas dirba ne savo rankomis, o pasitelkdamas mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas valstybines struktūras.
Tokio lygio žmogžudysčių, mano nuomone, pasaulis nėra matęs nuo Stalino laikų“, – kalbėdamas JAV Harvardo universiteto K. W. Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centro surengtoje konferencijoje pabrėžė „Bellingcat“ įkūrėjas.
Praskleidė „Bellingcat“ darbo užkulisius
Kalbėdamas konferencijoje, Ch.Grozevas detaliai papasakojo tyrimo, atskleidusio A.Navalno nuodytojus, eigą.
Jis priminė kitą garsų „Bellingcat“ seklių tyrimą, kuomet buvo paviešinti 12 asmenų, kurie prisidėjo prie Malaizijos keleivinio lėktuvo MH-17 numušimo, ir pripažino, kad šįkart teko griebtis ne tik oficialių šaltinių.
„Tuo metu, kai tyrėme Rusijos dalyvavimą Ukrainos konflikte, kuris baigėsi MH-17 keleivinio lėktuvo numušimu, dirbome daugiausiai su laisvai prieinamais šaltiniais. Pavyzdžiui, tam tikroje vietoje esantys rusų kareiviai mobiliaisiais telefonais darė nuotraukas ir viešindavo jas socialiniuose tinkluose, palikdami visus metaduomenis.
Tačiau netrukus Rusijos valdžia uždraudė kariams naudotis mobiliaisiais. Tai – vienas pavyzdžių, kaip atvirų šaltinių duomenys mums tapo vis sunkiau prieinami, ypač tiriant valstybinius nusikaltimus“, – pasakojo Ch.Grozevas.
Tirdami A.Navalno apnuodijimą sekliai naudojosi ne vien atvirais šaltiniais.
Pavyzdžiui – juodojoje rinkoje pirkta informacija apie įtariamų asmenų pastarojo dešimtmečio keliones.
Taip pat tyrėjas pripažįsta, kad juodojoje rinkoje buvo perkami ir kiti duomenys – skambučių, telefonų geolokacijų, susijungimų.
Šiuos slaptus duomenis tyrėjai pirko net iš policininkų, kurie juodojoje rinkoje parduoda jiems prieinamą informaciją per vadinamuosius „duomenų brokerius“.
Ch.Grozevas papasakojo, kad pirkdami duomenis juodojoje rinkoje, tyrėjai laikėsi tam tikrų principų.
Visų pirma, jie pirko duomenis apie atskirus telefonų numerius iš skirtingų prekeivių, kurie nežinojo platesnio konteksto.
Kiekviena gautų duomenų dalis buvo perkama iš kelių atskirų šaltinių, kad būtų galima pamatyti, ar informacija sutampa.
„Bellingcat“ tyrėjas pripažįsta, kad prieš kelerius metus į jų rankas pateko išsami duomenų bazė apie visus Rusijoje vykdomus keleivinius skrydžius ir jų keleivius nuo 2014 iki 2017 metų – apie 75 mln. lėktuvo bilietų, parduotų tuo laikotarpiu.
