S.Magnickis mirė įkalinimo įstaigoje praleidęs 358 dienas. Jam nebuvo iškelti jokie kaltinimai.
„Magnickis parodė, kad grupė Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų iš valstybės biudžeto pasisavino 230 mln. dolerių. Tie pareigūnai buvo tarp tų, kurie suėmė Magnickį. Jie tai padarė, kad jį nutildytų. Po arešto jie turėjo pateisinti savo veiksmus ir sukurpti kokius nors kaltinimus.
Jie užtruko 10 mėnesių, kol sukūrė savo nesąmoningą istoriją. Akivaizdu, kad tyrėjai bandė jį priversti pripažinti tai, kas nebuvo tiesa“, – 2009 metais RL/RFE sakė teisininkas Jamisonas Firestone'as iš „Firestone Duncan“.
Teisės įmonė „Firestone Duncan“ pasamdė S.Magnickį tirti įtarimus dėl mokesčių slėpimo ir vagystės perimant kompanijas, priklausiusias investicijų valdymo įmonei „Hermitage Capital Management“.
S.Magnickis, kurio gyvybė užgeso 37 metų, ne kartą skundėsi nesulaukiantis medikų pagalbos. Žmogaus teisių aktyvistai tai prilygino kankinimui.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, įkalinto A.Navalno kolegos įspėja apie prastėjančią jo sveikatą. Būklė dar labiau pablogėjo, kai jis buvo perkeltas į koloniją Vladimiro srityje.
Nerimauja dėl jo gyvybės
A.Navalno teisininkas Vadimas Kobzevas apkaltino pareigūnus pasitelkiant „tyčinę strategiją pakenkti jo sveikatai“. A.Navalno žmona Julija Navalnaja kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną reikalaudama, kad sutuoktinį galėtų gydyti medikai, kuriais jis pasitiki. Ji tvirtino, kad toks elgesys su A.Navalnu yra asmeninis prezidento kerštas opozicionieriui.
A.Navalno komanda sakė nerimaujanti dėl jo gyvybės: tikina, kad jis kalėjime kenčia stiprius nugaros skausmus, nebejaučia dešinės kojos. Jie socialiniame tinkle perdavė, kad jis negali pats atsisėsti, jam skirta tik ibuprofeno.
Pasak A.Navalno, jam neleidžiama išsimiegoti – jis naktimis žadinamas kas valandą.
Tačiau Rusijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos Vladimiro srities valdyba ketvirtadienį pranešė, kad „remiantis apžiūros rezultatais, jo sveikatos būklė vertinama kaip stabili, patenkinama“.
„Tai – visiškas Magnickio atvejo deja vu. Medicininis aplaidumas, kurį Putinas sukelia Navalnui, yra tyčinis, ir Putinas nori, kad pasaulis žinotų, ką jis daro“, – tviteryje rašė „Hermitage Capital“ vadovas Billas Browderis, taip pat vadovaujantis Globaliai Magnickio teisingumo kampanijai.
2009 metais, iki S.Magnickio mirties likus mėnesiui, B.Browderis pasakojo apie prastėjančią jo sveikatą.
„Jis uždarytas jau 11 mėnesių. Jo šeimos gydytojui nė karto neleista jo aplankyti. Jis numetė 18 kilogramų“, – tuomet B.Browderis sakė „Laisvosios Europos radijui“.
Po S.Magnickio mirties J.Firestone'as tikino, kad teisininką kalėjime kamavo rimtos sveikatos problemos, „įskaitant rimtą virškinimo ligą“.
„Kalėjimas viską apie tai žinojo, nes iš pradžių suteikė jam medicininę pagalbą. Vėliau pareigūnai pradėjo jį spausti duoti melagingus parodymus. Todėl nutraukė gydymą. Atėmė jo vaistus. Jie neleido jam konsultuotis su savo gydytoju. Per tą laiką jis numetė daugiau nei 20 kilogramų“, – tuomet sakė J.Firestone'as.
S.Magnickis mirties dieną buvo pervežtas į „Matroskaja Tišina“ izoliatorių, tačiau didžiąją dalį laiko buvo įkalintas Butyrkų kalėjime. Tame pačiame kamerų bloke du metus kalėjęs aktyvistas Romanas Popkovas vadino jį „kankinimų kambariu“.
„Jie ten įkalina žmones su vieninteliu tikslu – įtikinti, kad (įkalintieji) yra absoliučiai bejėgiai prieš sistemą. Policijos tyrėjai siunčia juos į Butyrkų kalėjimą, Butyrkų administracija siunčia juos į rūsius, kad jie sutiktų su tyrėjais ir teismu“, – pasakojo R.Popkovas.
Pasak „The New York Times“, lapkričio 16-ąją 11 val. Butyrkų kalėjimo gydytoja Larisa Litvinova nurodė pervežti S.Magnickį į izoliatorių „Matroskaja Tišina“ pablogėjus jo sveikatos būklei.
Po šešių valandų atvyko greitosios pagalbos automobilis, į izoliatorių jis atvežtas 18 val. 30 min. Gydytojas S.Magnickiui skyrė nuskausminamųjų, nurodė, kad jo būklę įvertintų psichiatras, ir paliko. 21 val. 20 min. S.Magnickis savo kameroje buvo rastas be sąmonės, po pusvalandžio nustatyta jo mirtis.
Oficialia mirties priežastimi įvardytas toksinis šokas ir pankreatito sukeltas širdies funkcijos nepakankamumas.
2010 metais žmogaus teisių aktyvistė ir tuometinė Maskvos Helsinkio grupės vadovė atvirame laiške Rusijos vyriausybei rašė, kad S.Magnickio mirtį lėmė tyčinis žiaurus elgesys.
Pradinis Žmogaus teisių tarybos tyrimas parodė, kad S.Magnickis buvo smarkiai sumuštas ir negydomas.
2012 metais JAV priėmė Magnickio aktą, leidžiantį Vašingtonui skirti sankcijas žmogaus teisių pažeidimais kaltinamiems individams Rusijoje. Vėliau aktas išplėstas – sankcijos gali būti skiriamos ir kitų šalių piliečiams.
Bėgant metams Europos Sąjunga, Kanada ir Jungtinė Karalystė priėmė savo Magnickio aktus. Lietuva tapo ketvirtąja tai padariusia pasaulio valstybe.
