Vilniaus politikos analizės institute skaitęs pranešimą tema „Suomija Kremliaus taikinyje: pamokos“ A.Rusi kalbėjo apie finlandizaciją – Šaltojo karo metu Suomijos pasitelktą užsienio politikos strategiją.
A.Rusi: „Finlandizacija galėtų būti apibūdama kaip vakarienė, kurios metu Suomija pyragais maitino lokį (Sovietų Sąjungą – red.), kad jis būtų patenkintas ir per daug nekalbėtų. Tačiau tuo pat metu reikėjo saugotis, kad į lokio nasrus ranka nepakliūtų taip, jog nebebūtų įmanoma jos ištraukti.“
Siekdamas išsaugoti suverenitetą, Helsinkis laikėsi neutraliteto bei skatino tokios politikos laikytis ir kitas Europos šalis, taip pat vengė kritikuoti Sovietų Sąjungą.
„Finlandizacija galėtų būti apibūdama kaip vakarienė, kurios metu Suomija pyragais maitino lokį (Sovietų Sąjungą – red.), kad jis būtų patenkintas ir per daug nekalbėtų. Tačiau tuo pat metu reikėjo saugotis, kad į lokio nasrus ranka nepakliūtų taip, jog nebebūtų įmanoma jos ištraukti“, – juokavo A.Rusi.
Tarptautinių santykių eksperto teigimu, būtina ne tik kalbėti apie finlandizaciją, bet ir išmokti su ja susijusias pamokas, padedančias atpažinti ir atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Kalbu apie finlandizaciją norėdamas pagerinti santykius tarp šalių ir atmosferą Suomijos viduje. Taip pat noriu atskirti aukas nuo nusikaltėlių, pagerbti aukas“, – pridūrė jis.
Tylusis karas tęsiasi
A.Rusi teigimu, 1968 metais Čekoslovakiją okupavę sovietai pradėjo „tylųjį karą“. Jie siekė plėsti įtaką valstybinėse institucijose: skyrė savo operatyvininkus į tokias svarbias ministerijas kaip Gynybos ar Užsienio reikalų, taip pat į teismų sistemą.
„Ir šiandien matau tyliojo karo problemą. Dabar mes jį vadiname hibridiniu karu“, – sakė tarptautinių santykių ekspertas.
Anot A.Rusi, Šaltojo karo metu Suomijai nuolat kilo grėsmė būti okupuotai. Pavyzdžiui, 1973 m. Suomijos karinių pajėgų vadas prezidentui Urho Kekkonenui pareiškė, kad karinio konflikto tarp Rytų ir Vakarų atveju Sovietų Sąjunga pasinaudotų Suomijos teritorija ir oro erdve neprašiusi leidimo.
„Šiandien galima klausti to paties: koks yra Rusijos planas kitame hibridinio karo etape, kai horizonte šmėkščioja karinis konfliktas? Ar šiuo metu sąjungininke nesanti Suomija būtų kitokioje situacijoje nei Šaltojo karo metu?“ – retoriškai klausė A.Rusi.
Kalbėdamas apie 1939–1940 m. tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos vykusį Žiemos karą, ekspertas teigė, esą „didžioji kaimynė“ pasimokė, kad nėra prasmės okupuoti Suomijos.
„Vis dėlto karas yra toks dalykas, kurio niekas negali nuspėti. Dabar susiduriame ne su kariuomenės grėsme, o grėsme, kad Rusija mūsų visuomenę paveiks hibridinio karo priemonėmis, pavyzdžiui, kibernetinės atakomis. Tylusis karas vis dar vyksta – bandoma paveikti svarbiausius politikos ir ekonomikos veikėjus“, – kalbėjo A.Rusi.
„Šiandien situacija panaši kaip ir septintajame–devintajame dešimtmečiuose: problemas su didžiąja kaimyne sprendžiame dvišaliu būdu.
Europos Sąjunga turėtų būti ramstis siekiant neatsidurti dvišalėje situacijoje su Rusija, be to, ES turėtų tapti ramsčiu siekiant užtikrinti saugumą“, – pridūrė jis.
Suomijos klaidos
Anot A.Rusi, NATO yra itin svarbus siekiant išvengti nereikalingų karinių konfliktų.
„Kodėl Suomija nėra NATO narė? Manau, kad Šaltojo karo palikimas buvo pernelyg geras. Todėl Baltijos šalims nusprendus prisijungti prie NATO, Suomija ir Švedija tam priešinosi. Manėme, kad mes esame saugumo tiekėjai, o ne saugumo vartotojai, kaip, pavyzdžiui, Baltijos šalys. Manėme, kad jums reikėjo NATO, o mums – ne, jog mūsų saugumas neturi spragų“, – teigė tarptautinių santykių ekspertas.
A.Rusi: „Manėme, kad mes esame saugumo tiekėjai, o ne saugumo vartotojai, kaip, pavyzdžiui, Baltijos šalys. Manėme, kad jums reikėjo NATO, o mums – ne, jog mūsų saugumas neturi spragų.“
Vilniaus politikos analizės institute kalbėjęs A.Rusi sveikino Baltijos šalis pasinaudojus galimybe prisijungti prie Aljanso.
„Mes, patarinėję jums nestoti į NATO, išmokome savo pamoką – tuomet neteisingai suvokėme saugumo situaciją. Manėme, kad karo era Europoje baigėsi, todėl jai bus geriau, jeigu palaipsniui išardysime karinius aljansus. Pirmas to žingsnis – Suomijos ir Švedijos sprendimas nestoti į NATO“, – sakė A.Rusi.
Anot diplomato, nors Šaltojo karo metu Suomija siekė stiprinti Europos kolektyvinio saugumo sistemą, Helsinkis tuo pat metu darė tam tikras nuolaidas Sovietų Sąjungai – „buvo neutralus jos naudai“.
A.Rusi primena, kad 1972-aisiais Sovietų Sąjunga pradėjo didinti spaudimą Suomijai – reikalavo, kad ji nebesinaudotų neutralumu kaip užsienio politikos strategija. Kremlius taip pat didino spaudimą žiniasklaidai dėl jos reakcijos į sovietų veiksmus. Tuomet buvo siūloma, kad Suomija kriminalizuotų antisovietinius komentarus.
„Politikai, kurie pasirašė šitą įstatymą, šiandien vis dar vaidina svarbų vaidmenį Suomijos politikoje. Pereinant iš Šaltojo karo eros į ES erą nebuvo liustracijos. Todėl dabar kalbame apie finlandizaciją: turime pagaliau nuspręsti, kiek Suomija buvo įsitraukusi į Šaltąjį karą“, – sakė A.Rusi.
„Mes turėtumėme turėti taisykles, kurios būtų pritaikomos ir Lietuvoje: Šaltojo karo archyvai turi būti atverti ir analizuojami. Tai – ne tik apie aukas ir nusikaltėlius, bet ir apie istorijos pamokas, kurias reikia išmokti“, – sakė A.Rusi.
„Aktyvios priemonės“ dabar
Anot A.Rusi, KGB sukurtos „aktyvios priemonės“ – veiksmai siekiant paveikti kitų šalių vidaus reikalus – naudojamos ir dabar.
„Per dažnai pamirštame, kad aktyvios priemonės yra svarbios ir šiandien, jomis Rusijos saugumo tarnybos naudojasi, kad darytų įtaką kitose šalyse. Pavyzdžiui, Maskva kišosi net į JAV rinkimus“, – teigė ekspertas.
A.Russi: „Finlandizacija – tik Suomijai Šaltojo karo metu. Ji neturėtų būti taikoma jokioje kitoje situacijoje. Kitu atveju palaikytumėme tarptautinės teisės pažeidimus, suteiktumėme jiems teisėtumo.“
A.Rusi priminė buvusio JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewo Brzezinski pasiūlymą, kad savo teritorijoje su Maskva kariaujanti Ukraina turėtų finlandizuotis.
„Jokiu būdu. Finlandizacija – tik Suomijai Šaltojo karo metu. Ji neturėtų būti taikoma jokioje kitoje situacijoje. Kitu atveju palaikytumėme tarptautinės teisės pažeidimus, suteiktumėme jiems teisėtumo“, – sakė A.Rusi.
Diplomatas citavo Rusijos ekspertą Marką Galeottį, sakiusį, kad Maskva korupciniais metodais bando papirkti Vakarų politikus. Siekiama, kad jie bendradarbiautų su Rusija energetikos srityje arba teigiamai atsilieptų apie Vladimiro Putino režimą.
„Tankai nelabai naudingi, jei tuo pat metu 10 ES parlamento narių kalba Rusijos vardu“, – teigė A.Rusi.
Diplomato manymu, ilgalaikė V.Putino strategija yra skaldyti Vakarus ir ypač ES, taip pat priešintis NATO plėtrai. Anot A.Rusi, Maskva pasinaudojo ir krize Sirijoje: balsavo prieš Jungtinių Tautų intervenciją siekiant nuversti Basharo al Assado režimą, kad tokiu būdu pakenktų Bendrijos stabilumui.
„Pabėgėlių krizės sukūrimas Europos Sąjungoje buvo naudingas ilgalaikei Rusijos strategijai – siekiui sugriauti stabilumą, išprovokuoti kraštutinių dešiniųjų nacionalizmą. Tai pavyko net Skandinavijos šalyse, kuriose situacija buvo pakankamai stabili“, – kalbėjo A.Rusi.
Ekspertas spėja, kad šį rudenį, pasibaigus Rusijoje vyksiančiam Pasaulio futbolo čempionatui, V.Putinas priims svarbų sprendimą: arba pradės naują hibridinio karo fazę, arba bus pasiruošęs kompromisams su Vakarais.
„Jei jis pasirinks kompromisus, prasidės vidinė turbulencija“, – pridūrė jis.
