A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiai sekmadienį sutarė bandyti vėl sudaryti didžiąją koaliciją su Socialdemokratų partija (SPD) ir taip nutraukti dar nė neįsibėgėjusią politinę krizę Vokietijoje.
SPD dar penktadienį pakeitė nuomonę dėl dalyvavimo valdžioje ir per vadovybės susitikimą sutarė kalbėtis su A.Merkel. Pastarosios vadovaujamų konservatorių derybos dėl koalicijos su žaliaisiais ir Laisvųjų demokratų partija (FDP) žlugo.
O dabar vienas įtakingiausių A.Merkel sąjungininkų, CDU atstovaujantis Šlėzvigo-Holšteino žemės premjeras Danielis Guentheris pareiškė: „Esame tvirtai nusiteikę suformuoti efektyvią vyriausybę.“
Dauguma pritaria didžiajai koalicijai
„Tvirtai tikime, kad tai bus ne mažumos vyriausybė, o parlamentinę daugumą turėsiantis aljansas. Tai bus didžioji koalicija“, – po keturias valandas užtrukusio CDU vadovybės posėdžio teigė D.Guentheris.
Apsispręsti CDU padėjo mažoji šios nacionalinės partijos sesutė – Bavarijos žemėje veikianti Krikščionių socialinė sąjunga (CSU).
„Vokietijai geriausias variantas yra konservatorių ir SPD koalicija – geresnis nei koalicija su FDP ir žaliaisiais, nauji rinkimai ar mažumos vyriausybė“, – pareiškė CSU vadovas Horstas Seehoferis.
Naujausia sociologinės kompanijos „Emnid“ apklausa parodė, kad didžiajai koalicijai pritaria ir 52 proc. vokiečių.
Naujausia sociologinės kompanijos „Emnid“ apklausa parodė, kad didžiajai koalicijai pritaria ir 52 proc. vokiečių.
Vis dėlto konservatoriai su socdemais tartis suskubo (pirmasis CDU ir SPD lyderių vizitas pas prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį dėl būsimos koalicijos galimybės numatomas ketvirtadienį, – red.) ir dėl aiškumo norinčių kitų Europos šalių.
Kelių svarbių ES narių vadovai pabrėžia, kad Senajam žemynui reikalinga stabili Vokietijos vyriausybė, nes tik tuomet Bendrija galės imtis diskusijų apie ateitį – reikia aptarti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymus dėl euro zonos reformos, judėti į priekį su „Brexit“.
Kada bus koalicija?
Tiesa, kol kas neaišku, kada kairieji ir dešinieji susitars. Pati A.Merkel teigia, kad kol kas gali veikti jos vadovaujamas laikinasis kabinetas.
Tačiau CDU jaunimo organizacija spaudžia abi partijas pasiekti koalicinį susitarimą iki Kalėdų – esą jei dokumentas nebus pasirašytas, CDU turėtų formuoti mažumos vyriausybę. Bet A.Merkel supranta, kad laiko prireiks.
Mat CDU sekmadienio vakarą sutarė atidėti partijos suvažiavimą, kuriame gruodžio viduryje turėjo būti balsuojama dėl koalicijos su žaliaisiais ir FDP.
„Derybos gali neprasidėti iki Naujųjų metų. Kruopštumas svarbiau nei greitis“, – teigė CDU vicepirmininkė Julia Kloeckner, taip pat norinti, kad SPD nenustatytų jokių raudonųjų linijų dar prieš diskusijas.
Apžvalgininkai tvirtina, kad yra CDU/CSU ir žaliųjų koalicijos, kurią neformaliai remtų SPD, galimybė.
Be to, ir įtakingas socialdemokratas Stephanas Weilas, kuris yra Žemutinės Saksonijos žemės premjeras, jau paskelbė bijantis, kad apsisprendimo dėl didžiosios koalicijos šiais metais galima ir nesulaukti: „SPD laukia ilgas kelias.“
Berlyne svarstoma, kad A.Merkel nenori formuoti mažumos vyriausybės, kuri tikrai nebūtų stabili. Tačiau apžvalgininkai tvirtina, kad yra CDU/CSU ir žaliųjų koalicijos, kurią neformaliai remtų SPD, galimybė. Žalieji teigia, kad nebūtų prieš mažumos vyriausybę.
Beje, išties nemažai SPD narių ir rėmėjų pasisako būtent už tokį „mažumos vyriausybės toleravimo“ modelį. RTL ir NTV televizijų užsakyta apklausa parodė, kad 48 proc. partijos narių remia neformalų mažumos vyriausybės palaikymą. Tik 36 proc. nori dar vienos didžiosios koalicijos.
Per 12 A.Merkel metų kanclerės poste jaunesnieji CDU/CSU partneriai visada prarasdavo populiarumą. Taip šiemet nutiko ir su SPD, tad daug partijos narių nenori, kad po 4 metų rezultatai galbūt būtų dar blogesni.
Mažiau rinkėjų balsų nei rugsėjį Vokietijos socialdemokratai paskutinį kartą buvo surinkę dar 1933 metais.
Dėmesys kairiųjų programai
Derybos greičiausiai iš tiesų užtruks, nes pokalbiai dar neprasidėjo, o abi pusės jau ėmė peštis dėl politinių pasiūlymų, pažadų ir planų.
A.Merkel vadovaujama CDU, kuri per rugsėjo 24-osios rinkimus surinko daugiausia balsų, nori išlaikyti Vokietijoje finansinę drausmę, sumažinti tam tikrus mokesčius ir investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą.
Analitikų teigimu, CDU taip pat reikia įtvirtinti griežtesnę migracijos politiką, kurią palaiko mažesnioji partnerė CSU. Be to, tai gali padėti susigrąžinti rinkėjus, kurie rugsėjį balsavo už radikalių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“.
Tačiau principingesnei migracijos politikai, jei konkrečiai – jau galiojančiam žmonių, kuriuos Vokietija gali priimti humanitariniu pagrindu, limitui (200 tūkst. per metus) prieštarauja kairieji, kurie teigia, kad nuostata pažeidžia šalies konstituciją.
O kadangi SPD vadovybė nusiteikusi nenusileisti CDU svarbiais klausimais, gali tekti ieškoti kompromiso – ne tik dėl prieglobsčio prašytojų, bet ir dėl valstybės investicijų į švietimą bei socialinį būstą, pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, mokesčių.
„Jei bus didžioji koalicija ar net SPD toleruojama mažumos vyriausybė, manyčiau, kad bus daugiau nei anksčiau kalbama apie socialdemokratų programą“, – teigė „Ifo“ instituto vadovas Clemensas Fuestas.
