Jauniausias A.Lukašenkos sūnus, 20-metis Mikalajus, vis dažniau pasirodo žiniasklaidoje. Jis jau nebe vaikas, lydintis tėvą į oficialias keliones, o žmogus, turintis savo nuomonę ir netgi galintis daryti įtaką politiniams įvykiams.
Sausio 6 d. komentuodama V.Zelenskio žodžius, pasakytus apie A.Lukašenkos atsiprašymą karo pradžioje, Baltarusijos valdovo spaudos sekretorė pareiškė, kad pokalbis įvyko „tik dėl Mikalajaus Lukašenkos emocinės reakcijos“. Be to, pasak Natalios Eismont, asmeninis V.Zelenskio kontaktas buvo Lukašenkos jauniausiojo sūnaus telefone.
Ir jei anksčiau pats Lukašenka savo sūnų vadino „pagrindiniu opozicionieriumi“ šeimoje, tai neseniai duotame interviu valstybinei žiniasklaidai Mikalajus save pavadino „absoliučia tėvo kopija“. Ar tai reiškia, kad Mikalajaus įvaizdis keičiasi, jo vaidmuo stiprėja ir jis ruošiamas kaip potencialus įpėdinis?
Susitiko su popiežiumi ir įtrauktas į Kanados sankcijų sąrašą
Mikalajus Lukašenka pirmą kartą viešojoje erdvėje pasirodė 2008 m., kai jam buvo beveik 4 metai – kartu su tėvu dalyvavo respublikinėje šeštadienio talkoje „Minsk-Arena“ statybų aikštelėje. Vėliau A.Lukašenka prisipažino, kad tai yra jo trečiasis sūnus. Apie berniuko motiną oficialiai buvo pranešta tik tiek, kad ji yra gydytoja. Tačiau jos pavardė Baltarusijoje yra Polišinelio paslaptis. Dabar Iryna Abelskaja vadovauja medicinos centrui, kuriame gydomi šalies vadovai.
A.Lukašenka nuo mažų dienų visur su savimi vežiojosi sūnų – į keliones po šalį ir oficialius vizitus užsienyje. Vaikystėje Mikalajus susitiko su JAV prezidentu Baracku Obama, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, popiežiumi Pranciškumi ir kitais pasaulio lyderiais.
2022 m. birželį Mikalajus baigė mokyklą ir įstojo į Baltarusijos valstybinio universiteto Biologijos fakultetą, specialiai jam sukurtą „biotechnologijų“ skyrių. Lukašenka vyresnysis sakė, kad ši grupė buvo sukurta kartu su Pekino universitetu, ir Mikalajus gaus abiejų universitetų diplomus.
Per 2020 m. masinius protestus šešiolikmetis Mikalajus kartu su tėvu pasirodė su automatu ir su visa ekipuote, o vėliau KGB tardymo izoliatoriuje dalyvavo derybose su Viktaru Babaryka ir kitais politiniais kaliniais. 2024 m. rugpjūtį Kanada įtraukė Mikalajų Lukašenką į sankcijų sąrašą.
2024 m. lapkritį Lukašenka jaunesnysis davė interviu valstybinei žiniasklaidai, kuriame pareiškė, kad yra visiška tėvo kopija: „Aš negaliu būti opozicionierius valstybei, mūsų valstybės vadovui, nes esu visiška jo kopija. Kai kurie žmonės sako, kad aš skiriuosi nuo savo tėvo. Bet šie žmonės arba nepažįsta manęs, arba nepažįsta mano tėvo.“
Dabar Mikalajus keliauja po visą šalį ir groja fortepijonu koncertuose, kurie yra „Vienybės maratono“ – propagandinės agitacinės kampanijos, skirtos paremti Aliaksandro Lukašenkos kandidatūrą naujai kadencijai – dalis.
„Mikalajaus aktyvumas žiniasklaidoje panašus į perpozicionavimą“
Dar 2007 m. A.Lukašenka sakė, kad „jei kalbėtume apie įpėdinį, tai aš patį jauniausią ruošiu – unikalus žmogus“. Pastaruoju metu Baltarusijos valdovas nuolat kalba apie kartų pasikeitimo būtinybę. „Reikia paruošti jaunąją kartą. Mūsų vaikus, kurie paims Baltarusiją į savo rankas ir ją saugos, vertins“, – sakė jis antradienį lankydamasis Lahoisko cerkvėje.
Savo svajonėse jis mato Mikalajų kaip savo įpėdinį ir to neslepia, mano Reform.news vyriausiasis redaktorius Fiodoras Pavliučenka. „Mikalajų nuo mažens tampė po visą pasaulį, jis susitikinėdavo su pasaulio lyderiais. O dabar berniukas užaugo, jam 20 metų, ir jo aktyvumas žiniasklaidoje atrodo kaip perpozicionavimas“, – sako F.Pavliučenka.
Pasak jo, Mikalajus dabar išgyvena savotišką transformaciją iš „paauglio opozicionieriaus“ į „absoliučią tėvo kopiją“: „Jis perpozicionuojamas kaip Lukašenkos kopija, kaip žmogus, kuris gali būti įpėdinis. Tai paprasta tezė, kurią propaganda per 10 metų pajėgi įkalti į galvą kiekvienam baltarusiui.“
Ironizuodamas F.Pavliučenka vadina Mikalajų „patobulinta kopija“: „Kolios gyvenime viskas yra geriau, nei buvo pas Lukašenką. Visa Lukašenkos politika pagrįsta kompleksais, noru atkeršyti skriaudikams. O čia matome, kad Mikalajus tarsi natūraliai viską žino kaip žmogus, gimęs valdyti. Ir Aliaksandras Lukašenka mielai vaidina šiame scenarijuje.“
„Viešieji ryšiai ir parama tėvo kampanijai“
Politologas Valerijus Karbalevičius mano, kad padidėjęs Mikalajaus Lukašenkos aktyvumas žiniasklaidoje yra tik viešieji ryšiai, rinkimų kampanijos, kurioje dalyvauja visa Lukašenkos šeima, dalis: „Greičiausiai tai tėra spontaniška reakcija į situaciją. Vyksta rinkimų kampanija, ir štai netgi Koliai buvo suteikta galimybė pasisakyti, palaikyti savo tėvą.“
V.Karbalevičius nemano, kad galima kalbėti apie kokius nors politinius planus Mikalajaus atžvilgiu. „Klausimas apie įpėdinį atsiranda darbotvarkėje tada, kai valdžia ketina pasitraukti. Bet Lukašenka niekur nesiruošia trauktis“, – pabrėžia politologas.
Be to, tam, kad pretenduotų į valdžią, žmogus dar turi užimti kokį nors rimtą postą, apie ką Mikalajaus atveju nėra net ir kalbos. „Net jei pažvelgtume į Azerbaidžano pavyzdį – Ilhamas Aliyevas vadovavo naftos kompanijai, kuri vaidino didžiulį vaidmenį ekonomikoje. Turkmėnijoje tėvą pakeitęs sūnus, prieš tapdamas prezidentu, taip pat ėjo rimtas pareigas. O Baltarusijoje net vyriausias Lukašenkos sūnus Viktaras vadovauja Nacionaliniam olimpiniam komitetui, kuris iš esmės yra visuomeninė organizacija“, – sakė V.Karbalevičius, pažymėdamas, kad nemato jokių judesių Lukašenkos sūnų tranzito link.
„Caraitis, idealiai tinkantis valdymui“
Tačiau F.Pavliučenka mano, kad Mikalajui nereikia valstybinių pareigų. Jo pastebėjimais, „Lukašenka vyresnysis aplink Mikalajų sukūrė tam tikrą aplinką, verslą, visą klaną“.
„Jie iš jo darys caraitį, pateptąjį, kuriam iš prigimties jau duota viskas, ką daugelis žmonių pasiekia per politinę karjerą. Dabar pagrindinis jo trūkumas – jaunystė, vyksta lenktynės su laiku, kiek Aliaksandras Lukašenka spės pragyventi, kol perduos valdžią. O Mikalajui subjektiškumo ir legitimumo suteiks tai, kad jis ir jo tėvas yra labai panašūs“, – sako Reform.news vyriausiasis redaktorius.
Tačiau Mikalajus nėra vienintelis A.Lukašenkos sūnus, dėl įpėdinio vaidmens gali varžytis jo vyresnieji broliai – Viktaras ir Dzmitryjus Lukašenkos. Tačiau, pasak F.Pavliučenkos, jiems trūksta charizmos: „Kai jie pasirodo kadre, matome, kad jie nėra geriausia tėvo kopija.“
