Socialiniame tinkle „Facebook“ platinama suklastota ekrano nuotrauka. Joje vaizduojamas populiaraus naujienų portalo „Svoboda“ publikaciją imituojantis tekstas.
„Kuleba: Ukraina pradeda rengti astronautus, kurie 2030 m. užkariaus Saulę“. Prie paveikslėlio pridėtas komentaras: „Jam tikrai ne visi namie“.
Tą pačią „naujieną“ (bet jau be ekrano nuotraukos) publikavo ir vienas populiarus Rusijos tinklaraštis.
„Radio svoboda“ užsienio agentas rašo: „Dmytro Kuleba: Ukraina pradeda rengti astronautus, kurie 2030 m. užkariaus Saulę“.....
Iš pradžių pamaniau, kad tai klastotė. Ne, tai ne klastotė, tai tiesa. Perskaitęs tik pavadinimą, iškart prisiminiau tostą iš „Kaukazo belaisvės"“..... „Ir paukštis ėmė kristi vis aukščiau ir aukščiau....“. Kad tik astronautams nenutiktų ko nors panašaus, kaip tam paukščiui. Bet „Telegram“ vartotojai vieningai nutarė, kad geriausia į mūsų šviesulį skristi naktį“.
Organizacijos ar asmenys, kurie Rusijoje laikomi „užsienio agentais“, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo medžiagą; kitu atveju jiems gali grėsti bauda.
Pirmieji teisės aktai, kuriuose vartojama sąvoka „užsienio agentas“, buvo priimti 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomi tik nevyriausybinėms organizacijoms.
2017-aisiais šio įstatymo nuostatas pradėta taikyti ir žiniasklaidos organizacijoms, atsakant į JAV sprendimą į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti Kremliaus finansuojamą televiziją RT (anksčiau besivadinusią „Russia Today“).
Vašingtono finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), priskirtas „užsienio agentams“ 2017 metais.
Pigi klastotė
Sprendžiant iš logotipo, bandoma suklastoti RFE/RL rusiškos redakcijos publikaciją.
Tačiau jokios medžiagos apie Ukrainos astronautų skrydžius į Saulę, taip pat jokios žinutės apie D.Kulebą 2024 m. sausio 10 d. šiame portale nebuvo skelbta.
Kitose masinės informacijos priemonėse taip pat nepavyko rasti jokių užuominų apie tariamus ukrainiečių planus užkariauti Saulę.
Galiausiai dėmesį patraukia termino „astronautas“ vartojimas, nors Sovietų Sąjungoje ir posovietinėse šalyse jis paprastai nevartojamas (vartojamas žodis „kosmonautas“).
Išvystyta kosmoso pramonė
Verta paminėti, kad Ukraina turi gana išvystytą kosmoso pramonę.
Nuo sovietų laikų Ukrainos teritorijoje veikė „Južnoje“ kosminis biuras, kuris užsiėmė tiek balistinių raketų, tiek daugiau ar mažiau taikių kosmoso tyrimų projektų kūrimu.
XXI a. pradžioje jis išliko vienu iš pirmaujančių pasaulinės raketų inžinerijos centrų, aktyviai bendradarbiaujančių su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga ir (iki 2014 m.) Rusijos Federacija.
Pirmasis Ukrainos palydovas vadinosi „Sič-1“ ir buvo paleistas iš Plesecko kosmodromo Rusijoje.
Po 2014 m. Krymo aneksijos prasidėjus karui Ukrainos pietryčiuose, „Južnoje“ tęsė savo veiklą: JAV užsakymu buvo kuriami raketiniai varikliai, bendram projektui su Brazilija buvo kuriama raketa nešėja „Cyclone 4“, vykdomas projektas „Sea Launch“, plėtojamas bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra.
Akivaizdu, kad Ukrainos kosmoso pramonė, bent jau prieš Rusijos įsiveržimą, buvo išvystyta, be to, kai kuriais atvejais galėjo sėkmingai konkuruoti su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos gamintojais ir projektavimo biurais.
Skrydis į Saulę realesnis nei mano propagandininkai
Paleisti erdvėlaivį, kuris tyrinėtų Saulę, nėra nei absurdiška, nei fantastiška – panašūs projektai aktyviai kuriami, pavyzdžiui, JAV (nors niekas neketina ten siųsti astronautų).
Apskritai, remiantis turimais faktais, galima teigti, kad paskelbta žinutė yra akivaizdus propagandinis melas, kurio tikslas – formuoti neigiamą Ukrainos įvaizdį, daugiausia tarp rusakalbių skaitytojų.
Be to, pašiepiami Ukrainos kosmoso pramonės pajėgumai, nors iš tikrųjų iki karo ji ne tik turėjo nemažai sėkmingų projektų, bet ir galėjo būti laikoma viena iš pasaulio lyderių.
15min verdiktas: melas. Ekrano nuotrauka suklastota.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.