„Jie pralaimės. Turiu tuo tikėti“, – tokius žodžius ištaria A.Michnikas trečiadienio vakaro diskusijoje, paklaustas apie tai, ar, paskelbus išankstinius rinkimus Lenkijoje, PiS šiuo metu neiškovotų dar daugiau vietų parlamente.
Paskaita apie J.Pilsudskį
Garsusis Lenkijos intelektualas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas į Vilnių atvyko skaityti paskaitos apie maršalą Juzefą Pilsudskį, kuris Lenkijoje garbinamas, o Lietuvoje – vadinamas velniu, prilyginamas Stalinui ar Hitleriui. A.Michnikas nėra linkęs garsiojo lenko nei šlovinti, nei maišyti su žemėmis – jo teigimu, būtent J.Pilsudskis sukūrė pamatus dabartinei Lenkijai, tačiau buvo ir despotas bei diktatorius. Ir vis tiek jo diktatūrą A.Michnikas vadina aksomine, palyginti su Stalino ar Hitlerio. Ir priduria: „Visa tai buvo bandelė su sviestu ir ikrais, palyginti su tuo, ką lenkams padarė bolševikai.“
Paskaitoje Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kurią surengė Jerzy Giedroyco forumas, A.Michnikas nevengė J.Pilsudskio lyginti ir su dabartiniu Lenkijos „pilkuoju kardinolu“, jokių svarbių pareigų neužimančiu, tačiau iš esmės svarbiausiu žmogumi valstybėje J.Kaczynskiu.
„J.Pilsudskis galvojo apie tokią Lenkiją, kur nėra reikšmingi tie iš kairės ar dešinės, o tik tie, kurie pasitempę stovi priešais. J.Kaczynskis nori to paties, tik, lenkų ir Europos laimei, J.Kaczynskis nėra J.Pilsudskis, skirtumą tarp jų norėčiau turėti doleriais“, – taip savo neigiamą nuomonę apie J.Kaczynskį paskaitoje ironiškai išsakė A.Michnikas.
„Tai nelaimė Lenkijai“
Klausiamas, kaip vertina Lenkiją valdančios PiS veiklą, jis prisipažino nesąs objektyvus, bet manąs, kad tai nelaimė Lenkijai: „Nelaimė per mus pačius, lenkus. Juk tai mes leidome jiems laimėti rinkimus. Turiu vilties, kad antrą kartą tos klaidos jau nepadarysime.“
Susitvarkėme su komunizmu, susitvarkysime ir su J.Kaczynskiu, – įsitikinęs A.Michnikas.
A.Michnikas prisiminė, kad per prezidento rinkimus, kai Andrzejus Duda nugalėjo Bronislawą Komorowskį, niekas netikėjo, jog taip gali nutikti. Jis ir pats sakė laukęs rezultatų ramiai, nes B.Komorowskio reitingai buvę itin aukšti, kas galėjo patikėti, kad tai apsivers. Po prezidento rinkimų viskas dar labiau įsisuko ir dabar Lenkija turi, ką turi – valdančiąją PiS. A.Michnikas įsitikinęs, kad nemažai nulėmė ir buvusios valdžioje „Piliečių platformos“ bei jos rėmėjų tam tikra arogancija – juk viskas Lenkijoje buvo gerai, kodėl žmonės galėtų norėti kažko kito.
A.Michnikas tvirtina, kad PiS „nėra toks šovinizmas strong, tai toks šovinizmas soft“. „Susitvarkėme su komunizmu, susitvarkysime ir su J.Kaczynskiu“, – įsitikinęs A.Michnikas.
Pastaruoju metu garsiai skamba mintys apie Lenkijos valdančiųjų norus siekti reparacijų iš Vokietijos už Antrojo pasaulinio karo metais patirtą žalą. Čia A.Michnikas irgi turi griežtą nuomonę: „Jeigu manęs paklaustumėte, koks yra didžiausias idiotizmas Lenkijoje, tai pasakyčiau, kad sprendimas dėl reparacijų iš Vokietijos yra pačioje viršūnėje. Gali būti aukso, gali būti sidabro medalis, bet tikrai ant podiumo. Tai akibrokštas, kad tie kovotojai, antikomunistai, antirusai nereikalauja kompensacijų iš Vladimiro Putino, tik iš sąjungininkų Europos Sąjungoje. Aš apie tai negalvoju, nes čia nėra net apie ką galvoti. Tai yra klausimas ne man – istorikui ir publicistui, o psichiatrui.“
Jeigu manęs paklaustumėte, koks yra didžiausias idiotizmas Lenkijoje, tai pasakyčiau, kad sprendimas dėl reparacijų iš Vokietijos yra pačioje viršūnėje, – sakė A.Michnikas.
Nepatikliai A.Michnikas žiūri ir į besikeičiančius Lietuvos bei Lenkijos santykius. Jis tvirtina besidžiaugiantis viskuo, kas tuos santykius gerina, tačiau netiki, kaip pats sako, „tais džentelmenais“, turėdamas omeny J.Kaczynskį ir jo aplinką.
„Aš suprantu, kodėl jie tai daro, nes šiandien Lenkija yra atsidūrusi visiškoje izoliacijoje, ir tai yra valdančiųjų bandymas tą izoliaciją pralaužti. Jei santykiai pagerės, tai aš plosiu. Tačiau aš tais žmonėmis netikiu, nes jų mentalitete nėra vietos pagarbai kitai kultūrai, kitai tautai ar valstybei“, – atsargiai atšilimo galimybę tarp šalių vertina A.Michnikas.
„Aplink vieni priešai“
Po paskaitos diskusijoje jau siauresniame rate A.Michnikas pabrėžė, kad J.Kaczynskis – nekvailas, inteligentiškas žmogus, bet jo požiūris į Lenkiją toks – aplink vieni priešai. „Niekuo nereikia pasitikėti. Jo kultūra – putiniška. Iš kitos pusės J.Kaczynskis nejaučia jokios simpatijos Rusijai, bet jis skelbia karą Europos Sąjungai. (…) Jis kaip caras, nesupranta, kad demokratija, įvairių nuomonių turėjimas yra normalus dalykas. Jis kuria šalį V.Putino, Viktoro Orbano (Vengrija), šiek tiek Recepo Erdogano (Turkija) pavyzdžiu. Aplink jį labai įvairūs žmonės, tarp kurių yra ir labai pavojingų, tarkim, teisingumo ministras Zbignewas Ziobra, kuris tiesiog bando viską paimti į savo rankas, taip pat ir nepriklausomus teismus. Jis ir teisėjas, ir generalinis prokuroras, teisingumo ministras“, – dėstė A.Michnikas.
Geras dalykas, kurį šioje situacijoje įžvelgia A.Michnikas, kad tokia politika inspiravo pilietinės visuomenės atgimimą – vyksta įvairūs protestai, juose dalyvauja daugybė žmonių, įsisteigė KOD – demokratijos gynimo komitetas. Sustiprėjo moterų judėjimai, moterys kalba garsiai apie save savo balsu. Išryškėjo ir tai, kad iki šiol į visus panašius protestus ėjo „Solidarumo“ kartos žmonės. O dabar dėl teismų reformos pirmą kartą daugybė jaunų žmonių išėjo į gatves.
Prieš paskaitą apie J.Pilsudskį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje A.Michnikas pusiau rimtai juokavo, kad galbūt teksią prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje, pakalbėjus apie Lenkijos didvyrį kaip apie labai įvairiapusę asmenybę, kuri turėjo ne vien teigiamų bruožų. Vis dėlto vėliau paklaustas, ar liks Lietuvoje, jis pasakė:
„1968 m. sėdėjau kalėjime ir staiga mane pakvietė perklausai. Raudonas kilimas, arbata. „Gal cigaretę?“ – manęs paklausė, bet aš atsisakiau. O tada manęs paklausė: „Ar emigruotumėte iš Lenkijos, išėjęs iš kalėjimo, juk kiekvienas žydas gali išvykti į Izraelį.“ Į tai aš atsakiau: „Mielai emigruosiu jau kitą dieną, kai ponas išvyksite į Maskvą.“ Po to grįžau į karcerį. Bet aš pasakiau, kad neemigruosiu, kol komunistams nepasiūsiu mirtinų marškinių. Ir dabar neemigruosiu, kol J.Kaczynskiui nepadarysiu to paties.“