JAV karinio jūrų laivyno operacijų vadas admirolas Michaelas Gilday yra dar vienas Vašingtono aukšto rango pareigūnas, išreiškęs susirūpinimą, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali būti daug labiau pasirengęs užgrobti Taivaną, nei manyta anksčiau.
Taivano vyriausiasis saugumo pareigūnas perspėjo, kad bet koks bandymas įsiveržti į salą būtų nesėkmingas ir paverstų Kiniją tarptautiniu pariju.
Xi Jinpingas yra arti to, kad užsitikrintų trečiąją penkerių metų kadenciją prie daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės vairo ir sekmadienį pasakė svarbią kalbą Komunistų partijos kongrese, kurioje pakartojo savo pažadą vieną dieną „suvienyti“ – jėga užimti – Taivaną.
Analitinio centro diskusijoje M.Gilday buvo paklaustas apie Kinijos lyderio kalbą ir apie tai, ar jis sutinka su kito JAV admirolo komentarais, kad Pekinas bus pasirengęs iki 2027 metų užimti Taivaną.
„Svarbu ne tik tai, ką prezidentas Xi Jinpingas sako, bet ir tai, kaip kinai elgiasi ir ką daro, – sakė M.Gilday Atlanto Tarybai. – Ir per pastaruosius 20 metų matėme, kad kiekvieną savo pažadą jie įvykdė anksčiau, nei sakė, kad įvykdys.“
„Taigi, kai kalbame apie 2027 metų langą, mano galva, tai turi būti 2022-ųjų arba galbūt 2023-ųjų langas, – pridūrė jis. – Negaliu to atmesti. Tai sakydamas visai nenoriu kelti nerimo. Tiesiog negalime to atmesti.“
„Nėra jokių šansų“
Kinijos komunistų partija niekada nekontroliavo Taivano, tačiau tvirtina, kad ši savarankiškai valdoma sala yra Kinijos dalis.
Taivanas nėra sutartinis Jungtinių Valstijų sąjungininkas, tačiau pagal įstatymą Kongresas privalo parduoti Taibpėjui gynybinių ginklų, be to, abi amerikiečių partijos remia pažangia demokratine valstybe ir svarbia pasaulinės prekybos partnere tapusio Taivano apsaugą.
Pekinas jau seniai laikosi pozicijos, kad siekia „taikaus susivienijimo“ su Taivanu, tačiau pasilieka teisę prireikus panaudoti jėgą, ypač jei sala formaliai paskelbtų nepriklausomybę.
Retorika ir veiksmai Taivano atžvilgiu tapo dar aštresni valdant Xi Jinpingui, ryžtingiausiam Kinijos lyderiui per pastarąją kartą, o kariuomenė yra padidinusi įrangos pirkimus, kad galėtų įvykdyti invaziją.
Xi Jinpingas susiejo Taivano užėmimą su savo „didžiojo kinų tautos atgimimo“ vizija ir teigė, kad susivienijimo tikslas negali būti perduodamas iš kartos į kartą neribotą laiką.
Neseniai įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą, kurios Kinija nėra pasmerkusi, taip pat sukėlė nuogąstavimų, kad Pekinas gali imtis panašių veiksmų prieš 23 milijonus Taivano gyventojų.
Karo analitikai jau seniai perspėjo, kad, net ir turint skaičiaus persvarą, įsiveržti į Taivaną yra sudėtinga užduotis, atsižvelgiant į jo lokaciją ir reljefą.
Taivano nacionalinio saugumo vadovas Chen Ming-tongas pritarė šiai minčiai ir pats perspėjo Xi Jinpingą.
„Noriu oficialiai pasakyti Pekino valdžiai, kad nėra jokių šansų laimėti, užpuolus Taivaną jėga, – sakė jis žurnalistams ketvirtadienį Taipėjuje. – Tai sukeltų tarptautines ekonomines sankcijas ir diplomatinę izoliaciją, sužlugdytų jo „didįjį kinų tautos atgimimą“ ir padarytų jį kinų tautos nusidėjėliu“.
Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas perspėjo, kad Pekinas nori užgrobti Taivaną „daug greičiau“, nei manyta anksčiau, ir pridūrė, kad valdant Xi Jinpingui atsirado „visai kitokia Kinija“.
A.Blinkenas taip pat perspėjo, kad bet koks karas dėl Taivano turėtų „didžiulį“ poveikį pasaulinei prekybai.
