Kaip rašoma „France Soir“ publikacijoje, tai panašu į likimo ironiją – būdami valdžioje 2000 metais talibai uždraudė auginti aguona, iš kurių išgaunamas opijus. 2001 metais jo gamyba sumažėjo nuo 3 300 iki 200 tonų. Tuo metu talibai skelbė, kad jų tikslas – visiškai išlaisvinti Afganistaną nuo narkotikų.
Tačiau po Rugsėjo 11 dienos įvykių į Afganistaną įžengus koalicijos pajėgoms talibų režimas žlugo. Nebeturėdami pajamų šaltinio talibai patys mielai ėmė naudotis narkotikais kaip finansų šaltiniu.
Nuo karo pradžios Afganistane opijaus gamyba buvo sukoncentruota šalies pietuose, o šiaurėje mažėjo. Reikalas tas, kad pačios nuožmiausios kovos ir verda būtent šalies pietuose – nemažai teritorijos čia visiškai kontroliuojama talibų, kurie gina valstiečius, auginančius aguonas, ir gąsdina kitus. Teigiama, kad talibai iš opijaus kiekvienais metais uždirba apie 400 milijonų dolerių.
Naikina ir įkalbinėja
Todėl nenuostabu, kad šiuo metu koalicijos pajėgos stengiasi išstumti talibus iš regionų, kur auginama daugiausia aguonų, ir taip nutraukti finansavimą talibams.
Amerikiečiai, kovodami su aguonų augintojus, cheminėmis priemonėmis naikina pasėlius. Tam amerikiečiai jau turi patirties, mat panašiai jie anksčiau veikė ir Kolumbijoje. Yra ir kitas būdas, kurį palaiko Europos šalys, – žemdirbystės propagavimas Afganistane ir mėginimas valstiečius įtikinti atsisakyti auginti aguonas.
Ekspertai perspėja, kad radikalių priemonių naudojimas gali skaudžiai smogti šaliai, kurios ekonomikos, kai kurių tyrinėtojų duomenimis, 35 proc. sudaro būtent opiatų gamyba.
Kova rezultatų neduoda
Tačiau kova su aguonų augintojais kol kas ypatingų rezultatų neduoda. Jungtinių Tautų duomenimis, šalies pietuose 80 proc. valstiečių vis dar tuo užsiima. Tai, kad 2010 metų gegužę buvo paskelbta, jog pusė aguonų derliaus žlugo, iš tiesų buvo sąlygota pasėlius nusiaubusio nežinomo grybelio.
Sąjungininkų palaikoma Afganistano valdžia iš tiesų tikrą įtaką turi tik aplink Kabulą. Toliau nuo jo įtakingiausia provincijų valdžia, kuri kol kas neskuba vadovautis kovos su narkotikus nuostatomis.
Dar viena bėda – didžiulė korupcija. Turima duomenų, kad Afganistano policijos pareigūnai gaudavo įsakymus nenaikinti kai kurių plantacijų. Ir ne be priežasties – kai kurie iš šių sklypų priklauso artimiems aukščiausių valdžios atstovų asmenims.
Jungtinių Tautų išvada aiški: Afganistanas artimu laiku rizikuoja pakliūti į uždarą prekybos narkotikais ratą.