Afganistanas tampa narkotine valstybe?

Afganistane koalicijos pajėgos turi kovoti ne tik su talibais, bet ir ne mažiau pajėgų skirti antram frontui – kovai su narkotikų augintojais bei platintojais, mat didelė dalis prekybos jais keliauja Talibano kovotojams.
Opiumas – daugelio afganistaniečių pajamų šaltinis
Iš aguonų išgaunamas opijus – daugelio afganistaniečių pajamų šaltinis. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašoma „France Soir“ publikacijoje, tai panašu į likimo ironiją – būdami valdžioje 2000 metais talibai uždraudė auginti aguona, iš kurių išgaunamas opijus. 2001 metais jo gamyba sumažėjo nuo 3 300 iki 200 tonų. Tuo metu talibai skelbė, kad jų tikslas – visiškai išlaisvinti Afganistaną nuo narkotikų.

Tačiau po Rugsėjo 11 dienos įvykių į Afganistaną įžengus koalicijos pajėgoms talibų režimas žlugo. Nebeturėdami pajamų šaltinio talibai patys mielai ėmė naudotis narkotikais kaip finansų šaltiniu.

Nuo karo pradžios Afganistane opijaus gamyba buvo sukoncentruota šalies pietuose, o šiaurėje  mažėjo. Reikalas tas, kad pačios nuožmiausios kovos ir verda būtent šalies pietuose – nemažai teritorijos čia visiškai kontroliuojama talibų, kurie gina valstiečius, auginančius aguonas, ir gąsdina kitus. Teigiama, kad talibai iš opijaus kiekvienais metais uždirba apie 400 milijonų dolerių.

Naikina ir įkalbinėja

Todėl nenuostabu, kad šiuo metu koalicijos pajėgos stengiasi išstumti talibus iš regionų, kur auginama daugiausia aguonų, ir taip nutraukti finansavimą talibams.

Amerikiečiai, kovodami su aguonų augintojus, cheminėmis priemonėmis naikina pasėlius. Tam amerikiečiai jau turi patirties, mat panašiai jie anksčiau veikė ir Kolumbijoje. Yra ir kitas būdas, kurį palaiko Europos šalys, – žemdirbystės propagavimas Afganistane ir mėginimas valstiečius įtikinti atsisakyti auginti aguonas.

Ekspertai perspėja, kad radikalių priemonių naudojimas gali skaudžiai smogti šaliai, kurios ekonomikos, kai kurių tyrinėtojų duomenimis, 35 proc. sudaro būtent opiatų gamyba.

Kova rezultatų neduoda

Tačiau kova su aguonų augintojais kol kas ypatingų rezultatų neduoda. Jungtinių Tautų duomenimis, šalies pietuose 80 proc. valstiečių vis dar tuo užsiima. Tai, kad 2010 metų gegužę buvo paskelbta, jog pusė aguonų derliaus žlugo, iš tiesų buvo sąlygota pasėlius nusiaubusio nežinomo grybelio.

Sąjungininkų palaikoma Afganistano valdžia iš tiesų tikrą įtaką turi tik aplink Kabulą. Toliau nuo jo įtakingiausia provincijų valdžia, kuri kol kas neskuba vadovautis kovos su narkotikus nuostatomis.

Dar viena bėda – didžiulė korupcija. Turima duomenų, kad Afganistano policijos pareigūnai gaudavo įsakymus nenaikinti kai kurių plantacijų. Ir ne be priežasties – kai kurie iš šių sklypų priklauso artimiems aukščiausių valdžios atstovų asmenims.

Jungtinių Tautų išvada aiški: Afganistanas artimu laiku rizikuoja pakliūti į uždarą prekybos narkotikais ratą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis