„Du broliai užpuolė atskalūnų susirinkimą Kabulo mieste kulkosvaidžiais, rankinėmis granatomis ir granatsvaidžiais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė grupuotė.
Išpuolis išryškino akivaizdų saugumo stygių Afganistano sostinėje liekant vos 14 mėnesių iki planuojamo visų užsienio pajėgų išvedimo pagal JAV ir islamistų kovotojų vasario 29 dieną sudarytą susitarimą.
Kaip naujienų agentūrai AFP pareiškė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Wahidullah Mayaro, žuvo 32 žmonės, įskaitant penkias moteris, o dar 58 buvo sužeisti.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Nusratas Rahimi savo ruožtu pranešė apie 29 aukas ir 61 nukentėjusįjį. Pasak jo, specialiosios pajėgos įvykdė kelias valymo operacijas, per kurias buvo nukauti du ataką surengę ginkluoti užpuolikai.
Talibanas iš karto paneigė atsakomybę dėl šios atakos per ceremoniją, skirtą pagerbti šiitiškos Islamo vienybės partijos (Hezbe Wahdat) lyderiui Abdul Ali Mazari, 1995 metais nužudytam talibų kovotojų.
Atsakomybę už ataką per praėjusių metų ceremoniją, kai nuo minosvaidžių ugnies žuvo mažiausiai 11 žmonių, taip pat prisiėmė IS.
N.Rahimi anksčiau sakė, kad šaudymas prasidėjo 11 val. 20 min. vietos laiku šalia statomo pastato. Minimas rajonas yra miesto vakaruose, kur gyvena daugiausia šiitai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti, kaip iš išpuolio vietos išvežami kelių žuvusiųjų palaikai.
Prezidentas Ashrafas Ghani pasmerkė žudynes, pavadindamas jas „nusikaltimu žmoniškumui“.
Ceremonijoje dalyvavo daug Afganistano politikos elito atstovų, tarp jų faktinis premjeras Adullah Abdullah.
Vidaus reikalų ministerija vėliau reporteriams patvirtino, kad „visi aukšto rango pareigūnai buvo saugiai evakuoti iš tos vietos“.
„Palikome ceremoniją prasidėjus šaudymui. Nemažai žmonių buvo sužeisti, tačiau kol kas negavau jokių pranešimų apie kankinius“, – televizijai „Tolo News“ pasakojo etninių hazarų lyderis Mohammadas Mohaqiqas.
Besitęsiantis smurtas
Incidentas įvyko praėjus mažiau nei savaitei po to, kai JAV ir Talibanas pasirašė susitarimą, turintį sudaryti sąlygas per 14 mėnesių visiškai išvesti užsienio pajėgas iš Afganistano.
Karių išvedimo procesui didelės įtakos turės Talibano sugebėjimas kontroliuoti džihadistų pajėgas, tokias kaip IS. Jei Afganistane toliau veiks tokios grupuotės, šalyje liks ir Amerikos kariuomenė.
Pasak vieno JAV pajėgų Afganistane atstovo, atsakas į penktadienį įvykdytą išpuolį bus „vadovaujamas afganų“, bet pažymėjo, jog amerikiečiai nukentėjusiesiems teikia medicininę pagalbą.
Nors praėjusį savaitgalį Dohoje buvo pasirašytas ilgai lauktas taikos susitarimas, Afganistane tęsiasi įnirtingos kautynės, žlugdančios viltis, kad šis paktas padės sumažinti smurtą ir inicijuoti Talibano bei afganų vyriausybės derybas.
Kabulo ir Talibano atstovai turi susitikti kitą savaitę Osle, tačiau diskusijos gali būti atidėtos iškilus nesutarimams dėl masinio kalinių paleidimo.
JAV ir Talibano susitarime nurodoma, kad Afganistano vyriausybė turi paleisti net 5 000 kalinamų talibų iki planuojamos derybų pradžios datos – kovo 10 dienos, tačiau prezidentas A.Ghani atmetė tokį įsipareigojimą.
Kaltinimų žaidimas prasidėjo penktadienį, kai Talibano atstovas politiniais klausimais Suhailas Shaheenas pareiškė, kad sukilėliai yra pasirengę dialogui, bet tik tuo atveju, jei bus paleisti kaliniai.
„Jei derybos bus atidėtos iki vėlesnės datos nei nurodyta, atsakomybė teks kitiems“, – tviteryje parašė S.Shaheenas.
IS Afganistane pradėjo veikti 2015-aisiais ir daug metų kontroliavo teritoriją rytinėje Nangarharo provincijoje.
IS yra prisiėmusi atsakomybę už virtinę siaubingų išpuolių susprogdinant bombas. Kelių tokių išpuolių Kabule taikiniai buvo šiitų bendruomenė.
Pastaraisiais mėnesiais ši sunitų grupuotė, kurią daug metų persekiojo JAV ir afganistaniečių pajėgos, patyrė virtinę nesėkmių, be to, puolimų prieš jos kovotojus buvo surengęs ir Talibanas.
Vis dėlto IS tebėra Afganistane, pirmiausia rytinėje Kunaro provincijoje netoli Pakistano sienos, Nangarharo ir Kabulo.
