15min mažiau nei prieš savaitę irgi citavo JAV karinės žvalgybos vertinimus, esą Kabulą talibai gali apsupti per 30 dienų.
Tiek tikrai neprireikė – pasaulis sekmadienį priblokštas stebėjo, kaip Talibano kovotojai išdidžiai pozavo šalį skubiai palikusio Afganistano prezidento biure, o tūkstančiai afganistaniečių užplūdo oro uostą ir bando atsidurti evakuaciniuose orlaiviuose.
O JAV Generalinio štabo vadas, generolas Markas Milley tą patį sekmadienį šalies senatoriams atskleidė, kad Pentagonas greičiausiai persvarstys ankstesnius vertinimus dėl teroristinių grupių veiklos Afganistane atsinaujinimo.
Bando atremti kaltinimus
Birželį Pentagono vadovybė skelbė, kad tokios ekstremistinės grupės kaip „Al Qaeda“ vėl pradėti burtis Afganistane ir iš šios šalies kelti grėsmę JAV, ko gero, galės praėjus dvejiems metams po amerikiečių karių patraukimo iš šalies.
JAV 2001 metais į Afganistaną įsiveržė būtent todėl, kad Talibanas atsisakė perduoti amerikiečiams ar bent išvaryti iš šalies „Al Qaeda“ vadeivas, įskaitant Osamą bin Ladeną.
Praėjus dviem dešimtmečiams ekspertai pastebi, kad Talibanas ir „Al Qaeda“ vis dar yra susijusios organizacijos, o prieglobstį Afganistane gali rasti ir kitos ekstremistinės grupės, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“.
Amerikos žvalgyba bando atremti kaltinimus nesugebėjus tinkamai įvertinti Afganistano kariuomenės galimybių.
Dabar, kadangi situacija keičiasi taip staigiai, JAV pareigūnai mano, kad teroristinės grupės galvas ims kelti anksčiau nei manyta anksčiau. Dabar jau bandoma sudėlioti naują grėsmių sąrašą, sudėliotą pagal tikėtiną laiką, kuomet kils didžiausias pavojus.
Tuo pačiu Amerikos žvalgyba bando atremti kaltinimus nesugebėjus tinkamai įvertinti Afganistano kariuomenės galimybių ir vis klydus dėl vertinimų, kada galėtų kristi Kabulas.
Vienas aukšto rango žvalgybininkas pabrėžė, esą „žaibiškas Talibano žygis visada buvo įmanomas“, ir pridūrė: „Galiausiai talibai susidūrė su menku pasipriešinimu. Visada aiškiai sakėme, kad tai įmanoma ir kad taktinės sąlygos gali greitai keistis.“
Tiesa, dar liepos 8 dieną JAV prezidentas Joe Bidenas abejonių neturėjo. Jis tada per spaudos konferenciją patikino: „Galimybė, kad Talibanas viską užims ir įsigalės šalyje, yra labai nedidelė.“
Stebėti situaciją bus sunkiau
Kodėl taip šauta pro šalį? Analitikų teigimu, žvalgybinėms užduotims ir vertinimams tikslumo tikrai nepridėjo tai, kad baigiantis buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai Afganistane jau dirbo vos 2,5 tūkst. JAV karių.
Anot buvusio JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovo Roberto Ashley, tai reiškė, kad amerikiečiai negalėjo tinkamai įvertinti, kaip krizinėse situacijose elgiasi Afganistano kariai.
„Labai labai sunku įvertinti vieno ar kito būrio nusiteikimą ar ryžtą, nes tavęs ten tiesiog nebėra. Be to, nenustebčiau, jei Afganistano lyderiai mums sakė tai, ką mes norėjome girdėti, o ne tiesą“, – tvirtino R.Ashley.
Stebėti, ar talibai Afganistane kels pavojų JAV vidaus saugumui, bus sunkiau – dėl tos pačios priežasties. Juk amerikiečiai kariai išvyksta, o kontrolę jau perėmė Talibanas – žvalgybininkai Afganistane veikia išvien su kariais, o kai šių nebėra, informaciją rinkti gerokai sunkiau.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kaltina Afganistano pajėgas, kurios nenori kovoti, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas rodo pirštu į D.Trumpo administracijos nustatytą JAV pajėgų išvedimo iš Afganistano terminą.
„Jei kariai pasitraukia, o jie taip ir padarė, tai reiškia, kad pasitraukiame ir mes. Žinoma, rinkti žvalgybinius duomenis dabar bus sunkiau“, – pripažino daugiau nei ketvirtį amžiaus Centrinėje žvalgybos valdyboje praleidęs Marcas Polymeropoulos.
Konektikuto valstijai JAV Senate atstovaujantis demokratas Chrisas Murphy mano, kad pasibaigus evakuacijoms Vašingtonas negalės neskirti dėmesio žvalgybai ir teroristinių grupių veiklos stebėjimui.
„Talibanas turi daug priežasčių gerbti susitarimą su JAV ir laikytis atokiau nuo „Al Qaeda“. O mūsų misija – būti tokioje padėtyje, kad galėtume stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų“, – teigė Ch.Murphy.
Atstovų Rūmų narys, respublikonas Michaelas Waltzas, kuris anksčiau tarnavo Afganistane, savo ruožtu kritikuoja J.Bideno administracijos narius.
Anot jo, gynybos sekretorius Lloydas Austinas kaltina Afganistano pajėgas, kurios nenori kovoti, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas rodo pirštu į D.Trumpo administracijos nustatytą JAV pajėgų išvedimo iš Afganistano terminą.
„Nėra jokių diskusijų, kaip judėti į priekį – tik aptakūs tikinimai, kad tėvynė bus apsaugota“, – teigė M.Waltzas.