Atvykęs į netoli Kabulo esančią oro pajėgų bazę, B.Obama daug politinių atspalvių turinčioje rinkimų metų kalboje vaizdavo save vyriausiuoju JAV pajėgų vadu, kuris užbaigė du karus ir sutriuškino „al Qaeda“, taip pat mėgino sukurti naują pradžią šaliai, išsekintai konfliktų ir recesijos.
„Šis karo laikas prasidėjo Afganistane, ir čia jis baigsis“, – pareiškė B.Obama, primindamas ilgiau nei dešimtmetį tvyrantį „tamsų karo debesį“, kai Amerika įklimpo į karą Afganistane, O.bin Ladenui suplanavus ir įvykdžius 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakas.
„Tačiau čia, priešaušrio tamsoje Afganistane, matome ties horizontu naujos dienos šviesą“, – pareiškė prezidentas, siekiantis padidinti savo politinį kapitalą, grąžindamas karius namo, kad padidintų savo galimybes būti perrinktam antrai kadencijai.
B.Obama naktį slapta atskrido į Afganistaną ir pasirašė sutartį su šios šalies prezidentu Hamidu Karzai, pagal kurią JAV įsipareigoja 10 metų teikti pagalbą Kabului po to, kai iš šalies 2014 metais bus išvestos NATO vadovaujamos kovinės pajėgos.
„Šio karo neprašė nei amerikiečiai, nei afganų žmonės, bet vis tiek dešimtmetį stovėjome drauge“ , – B.Obama sakė per sutarties pasirašymo ceremoniją H.Karzai prezidentūroje.
„Žvelgiame į taikos ateitį. Susitariame tapti ilgalaikiais partneriais“, – pridūrė prezidentas.
Iš Afganistano savo lėktuvu „Air Force One“ po vos šešias valandas trukusio simbolinio vizito jis išskrido vėliau į JAV.
Kaip pranešė afganų policija, išskridus B.Obamai maždaug po dviejų valandų vienas mirtininkas detonavo sprogmenų prikrautą automobilį Kabule netoli kelių užsienio karinių bazių.
Be to, per sprogimus ir šaudymą svarbiame užsieniečių svečių namų komplekse žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Buvo matyti dūmai, kylantys iš itin saugomo „žaliojo kaimelio“, kuriuo naudojasi Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Sąjungos (ES) darbuotojai. Kaimelis yra netoli Afganistano sostinės pagrindinio oro uosto, kurį anksčiau sudrebino Talibano mirtininko vairuojamo automobilio sprogimas.
JAV ambasada iškart po trečiadienio išpuolio paskelbė aliarmą, pranešė, kad nedirbs ir nurodė darbuotojams „pasislėpti, pasitraukti nuo langų“.
„Žuvo penki civiliai žmonės ir vienas apsaugininkas“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Sediqas Sediqqi. Jis pridūrė, kad taikinys buvo „žaliasis kaimelis“, kuriuo naudojasi tarptautinės organizacijos.
Talibanas prisiėmė atsakomybę už minėtą mirtininko išpuolį.
„Šiandien vienas atsidavęs mudžahidas (panaudodamas) automobilį su bomba įvykdė mirtininko ataką prieš užsienio karinę bazę Kabule, po kurio kiti atsidavę mudžahidai įžengė į tą bazę“, – sakė Talibano atstovas.
Šis išpuolis priminė, kad ekstremistų pavojus Afganistane išlieka, o Talibanas tebesipriešina praėjus dešimtmečiui po to, kai buvo nuverstas jo režimas, islamistams atsisakius išduoti O.bin Ladeną po rugsėjo 11-osios atakų.
H.Karzai sakė, kad sutartis su JAV „ne vien nekelia grėsmės jokiai kitais trečiajai šaliai, įskaitant kaimynines valstybes, bet ir turime vilčių, jog tai ves į stabilumą, klestėjimą ir vystymąsi regione“.
Kaimyninis Pakistanas atlieka esminį vaidmenį, kuriant Afganistano ateitį, tačiau jo santykius tiek su Kabulu, tiek su Vašingtonu temdo nepasitikėjimas, praėjus metams, kai O.bin Ladenas buvo aptiktas šios šalies teritorijoje ir nukautas JAV specialiųjų pajėgų.
JAV ir Afganistano sutartyje, suderintoje praeitą mėnesį, įžvelgiama galimybė, kad amerikiečiai kariai liks apmokyti afganų pajėgų ir persekios „al Qaeda“ likučius dar dešimtmetį po 2014 metų.
Sutartis neįpareigoja Vašingtono išlaikyti Afganistane konkretų karių skaičių arba finansavimo lygį, tačiau ji laikoma signalu JAV priešams, kad užbaigdamas ilgiausią karą per šalies istoriją Vašingtonas pasirūpins užtikrinti, kad Afganistanas nebetaptų saugiu prieglobsčiu teroristų grupuotėms, tokioms kaip „al Qaeda“.
Tačiau po karo, kuris nusinešė beveik 3 000 Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karių gyvybių, per kurį dar dešimtys tūkstančių karių buvo sužeisti, žuvo tūkstančiai afganų ir išleista šimtai milijardų dolerių, Afganistano ateitis toli gražu neaiški.
B.Obama balansuoja ant plono politinio lyno, tikindamas amerikiečius, kad karas baigiasi, tačiau skatindamas pasiruošti tikėtinai būtinybei aukotis ateityje, tuo pačiu stengdamasis užsitikrinti politinį užnugarį savo šalies atsinaujinimui.
Įtūžę respublikonai kaltino B.Obamą išnaudojant JAV Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) didvyriškumą ir prisiimant nuopelnus dėl pernai gegužės 1 dieną įvykdyto reido, per kurį O.bin Ladenas buvo nukautas Pakistano mieste Abotabade.
Tačiau prezidentas, kurio laukia sunki kova dėl perrinkimo, nevengia vaizduoti save žmogumi, kuris veda savo šalį iš „dešimtmetį trukusių konfliktų užsienyje ir ekonomikos krizės namuose“.
„Laikas atnaujinti Ameriką, – B.Obama sakė Bagramo oro pajėgų bazėje, stovėdamas priešais dykumų slepiamosiomis spalvomis nudažytų karinių mašinų. – Vieningą Ameriką, (kupiną) tvirtybės ir ištvermės, kur saulės šviesa atsispindi nuo kylančių naujų bokštų Manhatano centre; ir mes kuriame savo ateitį kaip viena tauta, viena šalis.“
Nors prezidentas siekė pademonstruoti dedantis paskutinę plytą šiame kare, B.Obamos pranešimas faktiškai reiškia, kad JAV kariams teks kautis dar dvejus metus, o kai kurie iš jų gali likti pavojingoje zonoje dar dešimtmetį po to.
B.Obama atvirai pareiškė JAV kariams, kad „kai kurie iš jūsų draugų bus sužeisti , kai kurie iš jūsų draugų gali žūti“.
„Priešakyje bus sielvarto ir skausmo, tačiau ties horizontu jau šviesu dėl jūsų padarytų aukų“, – pridūrė jis.
Antradienį paskelbtoje Pentagono ataskaitoje išdėstomi laukiantys sunkumai – joje nurodoma, kad didelėje Afganistano dalyje saugumo padėtis pagerėjo, tačiau sukilėlių prieglobsčiai Pakistane ir išsikerojusi korupcija Kabulo režime kelia „ilgalaikių ir didelių iššūkių“.
Šiuo metu Afganistane dislokuoti apie 87 tūkst. JAV karių ir 44 tūkst. kitų tarptautinių pajėgų, kartu su 344 tūkst. afganų armijos ir policijos narių, nurodoma ataskaitoje.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad sutartis dėl partnerystės po karo, kuri buvo pasirašyta po kelis mėnesius trukusių ginčų su H.Karzai, turėtų „aiškiai parodyti Talibanui, “al Qaeda„ ir kitoms tarptautinėms teroristų grupuotėms, kad jos negalės išlaukti, kol mes pasitrauksime“.
Sutartyje nurodoma, kad Jungtinės Valstijos nesieks turėti nuolatinių karinių bazių Afganistane.
Šis dokumentas buvo pasirašytas likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Čikagoje.
