1979 metų gruodžio 25 dieną, norėdama paremti marionetinį režimą, SSRS pradėjo invaziją į Afganistaną. Planuota, kad karinė operacija truks kelis mėnesius, tačiau sovietai ten įklimpo dešimtmečiui.
Pristatant leidyklos „Briedis“ išleistą Mindaugo Milinio knygą „Afganistano mėsmalė 1979–1989“ rašyta, kad žiaurus ir negailestingas karas per tuos metus nusinešė per 13 tūkstančių sovietų karių ir šimtus tūkstančių afganistaniečių gyvybių.
Per šį karą sovietų pusėje kovojo beveik 5 tūkstančiai jaunų vyrų iš Lietuvos. 96 iš jų namo grįžo cinkuotuose karstuose, šimtai – suluošinti fiziškai.
1989 metų gruodį sovietų deputatai nubalsavo už rezoliuciją, sakančią, kad sprendimas įsiveržti į Afganistaną „nusipelno politinio ir moralinio pasmerkimo“.
Dabartinės Rusijos Valstybės Dūmos įstatymų leidėjai pernai pasiūlė šią rezoliuciją panaikinti.
Nuo pradžių buvo neteisinga
R.Auševas pasakojo, kad dėl šio karo, jo požiūriu, įvyko reikšmingi pokyčiai.
„Iš pradžių visi mes, jauni karininkai, siekėme tarnauti Afganistane. Buvo kažkokios romantikos. Bendras supratimas apie būsimas užduotis buvo schematiškas: basmačiai užpuolė taikius afganus ir neleidžia jiems gyventi taikiai ir laimingai. Tačiau gana greitai kovų metu tapo aišku, kad ši schema neveikė, kažkas joje nesusivedė. Jie greičiau buvo ne prieš idėjas, dėl kurių mes kaip ir ten įėjome, o apskritai mūsų buvimo Afganistane pakęsti nenorėjo“, – „Novaya Gazeta“ sakė jis.
Anot buvusio SSRS karininko, 1985 metais jau ir šalies vadovybei tapo aišku, kad nuo pat pradžių viskas buvo neteisinga. Esą jau tada garsiai kalbėta, kad sovietų kariai bus išvedami.
„Persvarstymas atėjo šiek tiek vėliau, kai mes pradėjome daugiau suprasti politiką. Kai tarnavau vyresniuoju leitenantu ar kapitonu, mes su bendražygiais labiau vertinome karines perspektyvas, analizavome karo veiksmus. Kai viskas baigėsi, atėjo politinių karo priežasčių ir pasekmių supratimas. Ir mąstėme apie karą jau politinėmis kategorijomis“, – aiškino R.Auševas.
Kai viskas baigėsi, atėjo politinių karo priežasčių ir pasekmių supratimas. Ir mąstėme apie karą jau politinėmis kategorijomis.
Pasenęs politbiuras išsigando
„Novaya Gazeta“ R.Auševas prisiminė, kad įsakymų nuleidimas iš viršaus neretai būdavo gerokai keičiamas vietoje. Esą jeigu visi nurodymai, kurie politikų reikalavimu parašyti vyriausiuose štabuose, būtų vykdomi, galėjo būti sunkiausių pasekmių.
Karininkas teigė, kad pas juos atvažiuodavo dideli generolai iš Maskvos.
„Tiesiogiai sakė: „Mes Berlyną paėmėme, o jūs kažkokio kišlako (kaimo tipo gyvenvietė Afganistane – red.past.) paimti nesugebate? Jūs ką, su piemenimis susitvarkyti nepajėgūs?“ – prisiminė jis.
Tiesiogiai sakė: Mes Berlyną paėmėme, o jūs kažkokio kišlako paimti nesugebate? Jūs ką, su piemenimis susitvarkyti nepajėgūs?
„Žinoma, užimti kišlaką buvo galima tuo pat metu nužudžius visus jo gyventojus ir praradus pusę savo bataliono. Reikia pripažinti, kad kariuomenės vadai tai greitai suprato ir rimtai koregavo karines užduotis, nuleistas iš viršaus. Tą patį darė divizijų ir kuopų vadai, nors tarp jų buvo ir tokių, kurie siekė veikti taip, kaip nurodyta“, – pridūrė buvęs Afganistano karo veteranas.
Pasak R.Auševo, įvedant SSRS karius į Afganistaną nuotaikos buvo gana naivios: esą priešininkas – nerimtas, susitvarkysime su basmačiais ir išeisime.
Vėliau viskas ėmė keistis. 1982 metais jis teigė supratęs, kad įsivelta į pilietinį karą – stota vienon jo pusių, rašo „Novaya Gazeta“ interneto svetainėje.
R.Auševas sakė, kad oficialiai SSRS kariuomenei kelta užduotis padėti afganų tautai sukurti Afganistano demokratinę respubliką.
Tačiau „internacionalinės pagalbos suteikimas“ buvo sovietų valdžios priedanga.
„Jau po to, kai mes su kolegomis viską analizavome, pradėjome suprasti, kad Sovietų Sąjungą gerokai išgąsdino islamo revoliucija Irane. Bijojo, kad procesas persimes į Vidurinę Aziją ir Kazachstaną. Žinoma, ir patys įvykiai Afganistane išgąsdino mūsų gerokai pasenusį politinį biurą“, – mano jis.
Sovietų Sąjungą gerokai išgąsdino islamo revoliucija Irane. Bijojo, kad procesas persimes į Vidurinę Aziją ir Kazachstaną.
Dar daugiau, R.Auševo nuomone, KGB bendradarbiai tikėjo, kad JAV turi realių planų Afganistane dislokuoti savo ginkluotę.
„Iš karinės pusės tai visiška nesąmonė, bet čekistai pasimovė ant to ir įnešė savo indėlį į šitą nerimastingą nusiteikimą viršūnėse. O mūsų nusenusi vadovybė ant to užkibo“, – laikraščio „Novaya Gazeta“ publikuotame interviu svarstė jis.
Gyventojai buvo prieš juos
R.Auševas aiškino, kad iki sovietų invazijos Afganistanas buvo visiškai priklausomas svarbiausiose sferose.
Jis teigė, kad beveik visi afganų karininkai mokėsi ar stažavosi SSRS, kaip ir medikai, mokytojai, dėstytojai, inžinieriai.
Esą „šuravi“ – taip afganai vadino sovietus ir sovietinius karius, buvo laukiami svečiai bet kuriuose namuose.
„Po karių įvedimo, žinoma, viskas ėmė greitai keistis. Šis sprendimas sukėlė politinę katastrofą. Mes tai supratome per metus. Afganų akyse buvo matyti, kaip jie mus sutinka ir palydi operacijos metu“, – „Novaya Gazeta“ dėstė buvęs sovietų karininkas.
Anot R.Auševo, pirmaisiais karo mėnesiais prieš sovietų karius nenaudota rimta ginkluotė, taktika buvo primityvi.
„Po to su kiekvienu mėnesiu mums buvo vis sunkiau ir sunkiau. Atėjo ir supratimas, kad kariaujame su visu pasauliu, žvelgiant į ginklų tiekimą modžahedams ir ryšius. Tačiau ir tai ne svarbiausia. Mes pamatėme, kad gyventojai prieš mus. Labai greitai mes jau negalėjome pėsčiomis eiti ten, kur dar vakar su vienu pistoletu vaikščiojome“, – nurodė jis.
Mes pamatėme, kad gyventojai prieš mus. Labai greitai mes jau negalėjome pėsčiomis eiti ten, kur dar vakar su vienu pistoletu vaikščiojome.
„Novaya Gazeta“ R.Auševas sakė, kad atsakingos SSRS ginkluotųjų pajėgų tarnybos absoliučiai nebuvo pasirengusios karui nė vienoje sferoje – nuo kareivių aprangos iki maitinimo.
Koalicija neįvertino problemų
R.Auševas išsakė savo nuomonę ir apie NATO operaciją Afganistane.
Jis teigė, kad sąjungininkų koalicija naudoja geriausias gynybos priemones ir karines, žvalgybos technologijas. Kai afganų rankose – esą tie patys automatai, granatsvaidžiai, šautuvai ir savadarbiai sprogstamieji užtaisai.
Kaip rašoma „Novaya Gazeta“ skelbiamame interviu, buvusio SSRS karininko manymu, vertinant tik karinę koalicijos patirtį, tai iš pradžių jie, kaip ir sovietai, neįvertino problemų.
Jas supratę amerikiečiai esą ėmėsi daryti tai, ką turėjo daryti ir SSRS, – finansuoti ir kurti afganų kariuomenę.
„Žinoma, geriausia buvo mums visai ten neiti. Buvo galima tiesiog sustiprinti pajėgas pasienyje su Afganistanu, jeigu jau kilo susirūpinimas dėl jų vidinių politinių procesų“, – įsitikinęs Afganistano karo veteranas.
Žinoma, geriausia buvo mums visai ten neiti.
