Jungtinės Valstijos vadovavo 2001 metų spalio 7 dieną pradėtai invazijai į Afganistaną. Invazijos tikslas buvo Talibano vyriausybės nuvertimas už suteiktą prieglobstį „al Qaeda“ lyderiui Osamai bin Ladenui, kurio tinklas tų metų rugsėjo 11-ąją įvykdė atakas Niujorke ir Vašingtone.
Talibanas buvo greitai sutriuškintas, bet pradėjo sukilimą, kuris bėgant metams stiprėjo, nors NATO dislokavo maždaug 130 tūkst. karių iš 50 valstybių. Tarptautinės pajėgos gina Vakarų remiamą prezidento Hamido Karzai vyriausybę.
Dabar šios pajėgos pradedamos išvesti, o visi kovos veiksmuose dalyvaujantys užsienio kariai pagal JAV ir NATO sutartą planą turi išvykti iki 2014 metų pabaigos.
„Su Dievo padėjimu narsūs afganai, vadovaujami Islamo Emyrato džihadistų vadovybės, įveikė Amerikos ir NATO aljanso karinę galią ir gausias strategijas“, – sakoma sekmadienį paskelbtame Talibano pareiškime.
„O dabar, po vienuolikos nesiliaujančio teroro, tironijos, nusikaltimų ir barbariškumo metų, jie bėga iš Afganistano tokie pažeminti ir apsigėdinę, kad jiems sunku pateikti kokį nors paaiškinimą“, – sakoma pareiškime.
Šiame kare iš viso žuvo 3 199 NATO kariai, daugiau kaip 2 tūkst. iš jų – amerikiečiai. Dauguma NATO karių žuvo per pastaruosius penkerius metus, intensyvėjant Talibano išpuoliams, nurodoma icasualties.com.
Šiemet, kaip rodo oficiali statistika, afganų saugumo pajėgų narių žuvo penkiskart daugiau nei NATO karių, nes afganai prieš vakariečių pasitraukimą prisiima vis didesnę atsakomybę.
JAV ir NATO sako, kad afganų pajėgos po 2014-ųjų pajėgs perimti kovą su Talibanu, bet daugelis analitikų prognozuoja naują kruviną pilietinį karą.
