Šeštadienį po tris dienas trukusio susitikimo, kuriame nebuvo aptarti tokie opūs klausimai kaip paauglių mergaičių teisė lankyti mokyklą, dvasininkai prisiekė ištikimybę Talibanui ir jo retai viešai pasirodančiam aukščiausiajam lyderiui.
Praėjusį rugpjūtį valdžią užgrobęs Talibanas stengėsi parodyti šį susitikimą kaip balsavimą dėl pasitikėjimo jų vizijai sukurti islamo valstybę, priimant šariatą kaip pagrindinį valdymo principą.
Praėjusią savaitę talibai tvirtino, kad susitikime moterims bus atstovaujama, tik tai darys jų sūnūs ir vyrai. Jame dalyvavo daugiau kaip 3 500 vyrų.
„Pareiškimai ar ištikimybės Talibanui priesaikos skelbimas bet kokiame susirinkime ar renginyje, kuriame nedalyvauja pusė šalies gyventojų, t.y. moterys, yra nepriimtini“, – naujienų agentūrai AFP sakė šiuo metu tremtyje Norvegijoje gyvenanti aktyvistė Hoda Khamosh.
„Šis susitikimas... neturi legitimumo, pagrįstumo ar žmonių pritarimo“, – pridūrė ji.
Į valdžią pernai rugpjūtį sugrįžęs Talibanas vėl primetė šaliai griežtą islamo teisės traktuotę ir įvedė daug suvaržymų, ypač moterims.
Mergaitėms buvo uždrausta lankyti vidurines mokyklas, moterys buvo atleistos iš pareigų valstybės institucijose, joms taip pat uždrausta keliauti nelydimoms globėjų vyrų ir liepta rengtis visą kūną, išskyrus veidą, uždengiančiais drabužiais.
Talibanas uždraudė muziką, išskyrus religinę, taip pat reklamai naudoti žmonių atvaizdus, liepė televizijoms neberodyti filmų ir serialų, kuriuose matyti neprisidengusios moterys, o vyrus įpareigojo rengtis tradiciniais drabužiais ir želdyti barzdas.
Kabule moterų teisių grupių kolektyvas taip pat pasmerkė dvasininkų susirinkimą kaip nereprezentatyvų.
„Ulemai (dvasininkai) yra tik viena visuomenės dalis, jie nėra visa visuomenė“, – po spaudos konferencijos AFP sakė Ainoor Uzbik.
„Sprendimai, kuriuos jie priėmė, tarnauja tik jų pačių interesams ir neatitinka šalies ir jos žmonių interesų. Nei darbotvarkėje, nei komunikate nebuvo nieko, kas būtų skirta moterims“, – pridūrė ji.
Teisių grupių pareiškime teigiama, kad tokie vyrai kaip talibai ir anksčiau istorijoje yra turėję absoliučią valdžią, bet dažniausiai tik trumpą laiką, kol būdavo nuverčiami.
„Vienintelis dalykas, kurį afganai gali padaryti, tai pakelti balsą ir reikalauti, kad tarptautinė bendruomenė darytų spaudimą Talibanui“, – sakė A.Uzbik.
