Kalinės vaikštinėja po Mazar-i-Sharif moterų kalėjimo kiemą, kur daugybė įkalintųjų čia atsidūrė už „moralinius nusikaltimus“.
Prieš septynis mėnesius 18-metė Bahara čia atsidūrė dėl „nekaltybės testo“, kurio ji niekuomet išvis neturėjo patirti.
Bahara pabėgo iš namų, kad susitiktų su vyru, su kuriuo draugavo. Jie niekuomet nebuvo susitikę, tačiau bendravo žinutėmis ir skambučiais. Tą naktį, kai jie susitiko pirmąjį kartą, vyras ją išprievartavo. Kai Bahara pranešė apie tai policijai, užuot sulaukusi paramos, ji buvo nuvežta į ligoninę atlikti „nekaltybės testo“ – ši praktika Afganistane uždrausta 2016-aisiais.
„Tuo metu sirgau mėnesinėmis. Maldavau jų to nedaryti, tačiau jie manęs neklausė“, – sako Bahara.
„Maniau, kad gydytojai mažų mažiausiai testą atliks privačiai, tačiau tai buvo padaryta kabinete, pilname žmonių – gydytojų, seselių, net smalsių lankytojų ir kitų pacientų, kurie norėjo apžiūrėti mano nuogą kūną. Tuo metu jaučiau, kad tuoj numirsiu“, – prisipažįsta ji.
Maniau, kad gydytojai mažų mažiausiai testą atliks privačiai, tačiau tai buvo padaryta kabinete, pilname žmonių – gydytojų, seselių, net smalsių lankytojų ir kitų pacientų, kurie norėjo apžiūrėti mano nuogą kūną. Tuo metu jaučiau, kad tuoj numirsiu, – prisipažįsta ji.
Moteris gydytoja atliko testą dviem pirštais, patikrindama, ar mergystės plėvė nebuvo pažeista. Pasibaigus fiziniam ir emociniam išbandymui, Baharai buvo pasakyta, kad ruoštųsi kitam testui: „Kadangi sirgau mėnesinėmis, jie negalėjo tiksliai įvertinti rezultatų“.
Šiuo metu Bahara kali minėtoje įkalinimo įstaigoje – tai sugriežtinto saugumo kalėjimas Balhano provincijoje. Daugybė moterų čia kali už „moralinius nusikaltimus“, tarp kurių – pabėgimas iš namų ir seksualiniai santykiai iki santuokos. Dauguma jų turėjo atlikti vadinamuosius nekaltybės testus ir daugybė tų moterų praleis mėnesių mėnesius kalėjime, nes testų rezultatai nebuvo jų naudai.
Moterys, kurios įkalintos dėl to, kad pabėgo iš namų, paprastai tai padaryti buvo priverstos aplinkybių – bėgo nuo smurto šeimoje, buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, o moterys, kurios priskiriamos prie tų, kurios įvykdė „moralinius nusikaltimus“, kali kartu su žudikėmis.
Dabar kovotojai viliasi, kad tokių testų draudimas ligoninėse, klinikose atneš reikšmingų pokyčių. Testas, kuris buvo pasmerktas kaip žeminantis ir diskriminuojantis, oficialiai buvo uždraustas 2016 m. Vis dėlto tai nesustabdė policijos, kuri iki šiol priverčia moteris ir mergaites tokius testus atlikti ligoninėse ir klinikose, į kurias jas nuveža.
Kalėjime, kurio nedideliame kieme justi stiprus cigarečių kvapas, moterys kalbasi telefonu, nuolat juda pirmyn atgal, skalbia ir valgo vaisius. Viduje moteris psichologė veda terapiją, kurią organizuoja „Marie Stopes International“.
Po to, kai buvo paskelbta nauja politika dėl minėtų testų, ši organizacija, gavusi paramą iš Švedijos, dirbs su sveikatos srities profesionalais kiekvienoje Afganistano provincijoje tam, kad užtikrintų, jog jie žino apie draudimą ir jo laikosi.
Kas dvi savaites vykstančios psichoterapijos sesijos kalėjime suteikia moterims galimybę pasidalinti savo jausmais, kaip jos pateko į kalėjimą, kaip sukurti pasitikėjimą, taip pat pakalbėti apie jų viltis ir baimes ateityje. Kambarys, kuriame jos susirinkusios, papuoštas piešiniais, kurie atspindi jų troškimus po to, kai išeis iš kalėjimo.
Tačiau net jei jos galiausiai išeis iš kalėjimo, stigma dėl jų „nusikaltimo“ liks. Bahara laukia, kol bus paleista, tačiau su baime žvelgia į tai, kas laukia laisvėje.
„Nesu tikra, kad galėsiu vėl grįžti į visuomenę ir toliau gyventi įprastą gyvenimą. Mano buvimas čia sugadino šeimos reputaciją, todėl labai bijau, kad mano tėvas gali mane nužudyti, vos man iš čia išėjus“, – atviravo ji. „Net jei žmogus nusikalto, jis vis tiek yra žmogus. Niekas nenusipelnė to, ką man teko patirti“, – tęsė mergina.
Mano buvimas čia sugadino šeimos reputaciją, todėl labai bijau, kad mano tėvas gali mane nužudyti, vos man iš čia išėjus, – atviravo ji.
Baimė būti nesuprastai dėl to, kad nesi nekalta, ypač paplitusi visuomenėje.
Grožio salone Kabule Hosnia nerimauja dėl pirmosios vedybų nakties. Hena raštais išmargintomis drebančiomis rankomis vestuvėms kitą dieną besiruošianti Hosnia sako, kad giminaitė vedybinę naktį nekraujavo, todėl buvo nubausta.
„Net jei yra nekaltos, kai kurios mergaitės tiesiog nekraujuoja per pirmąjį savo kartą. Tačiau čia plačiai tikima, kad, jei nekraujuoji, tu nesi tyra“, – kalbėjo Hosnia.
Nors ji nekalta, Hosnia bijo, kad gali nekraujuoti ir tas pats nerimas apėmęs daugybę Afganistano moterų. Daugeliu atveju nuotaka, kuri nekraujuoja, grąžinama tėvui, nedelsiant su ja išsiskiriama, o kai kuriais atvejais ir nužudoma. „Aš niekada nekalbėjau apie nekaltybę su savo sužadėtiniu“, – prisipažino ji.
Prieš patvirtinant nacionalinę visuomenės sveikatos politiką, kai kuriose sostinės dalyse vis dėlto buvo padaryta nedidelė pažanga, siekiant sustabdyti nekaltybės testus ir areštus už „moralinius nusikaltimus“. Aukštas policijos pareigūnas Bismillah Tabanas Kabule uždraudė policijai siųsti moteris šiems testams, taip duodamas startą tolesnei pažangai. Jis yra pastebėjęs, kad susiklosčiusi ydinga praktika, kai moterys, kurias pareigūnai viešumoje pamato su vyrais, iškart įtariamos seksualiniais ryšiais ir siunčiamos testams.
Nevyriausybinė organizacija „Afganistano teismo ekspertizė“ teigia štai ką: „Šis tyrimas ne tik turi neigiamą psichologinį poveikį merginoms ir moterims. Tai yra pavojingas testas, kuris kai kuriais atvejais sukelia fizinį skausmą, mergystės plėvės pažeidimus, kraujavimą ir infekcijas“.
Šis tyrimas ne tik turi neigiamą psichologinį poveikį merginoms ir moterims. Tai yra pavojingas testas, kuris kai kuriais atvejais sukelia fizinį skausmą, mergystės plėvės pažeidimus, kraujavimą ir infekcijas.
Organizacijos direktorius Mohammadas Ashrafas Bakhteyari sako, kad tokie testai ne tik pažeidžia žmogaus teises. Kraujavimas, anot jo, nėra mergystės plėvės (ne)egzistavimo ženklas. Tačiau ši informacija plačiai nežinoma, nes tiesiog per mažai Afganistano moksleivių gauna kokį nors lytinį švietimą.
Zahra Sepehr, vadovaujanti Afganistano moterims ir vaikams padedančiai organizacijai, teigia, kad metas situacijai mokyklose keistis: „Jei lytinis švietimas nebus įdiegtas akademinėje aplinkoje, mūsų vaikai mokysis iš nepatikimų šaltinių, iš pornografijos“.
„Mokyklos turi rengti susitikimus su tėvais ir mokytojais, kad paskatintų diskusiją apie tėvystę, lytinį švietimą, hormonų pokyčius. Šios diskusijos tuomet leis mums auginti moksleivius, kurie pažinos savo kūnus, kurie bus apsišvietę. Berniukai taip pat suvoks, kad jie negali smurtauti prieš mergaites ar rodyti nepageidaujamo dėmesio“, – kalbėjo ji.
Grįžkime į Mazar-i-Sharif kalėjimą. Bahara bando išlikti pozityvi. „Noriu turėti vilties ir tikrai laukiu tos dienos, kai galėsiu pamatyti laimingą šeimą, apkabinti savo mamą, nes labai jos pasiilgau. Ateityje norėčiau baigti mokslus, tapti mokytoja ir mokytojauti, ypač norėčiau dirbti su mergaitėmis, kad jos nepatirtų to, ką patyriau aš“, – užbaigė ji.
* Vardai buvo pakeisti, norint apsaugoti pašnekoves.
