„Būsiu cinikas – rinkimai nieko nepakeis, – dienraščiui „Wall Street Journal“ anksčiau sakė neįvardytas Vakarų diplomatas. – Režimas tęsis – su dabartiniu prezidentu ar be jo.“
Pasak Grano Hewado iš nepriklausomos tyrimų organizacijos „Afghan Analysts Network“, pasirengimas ir saugumo situacija rodo, kad rinkimus surengti laiku bus nelengva. „Kita vertus, partijos ir pilietinės organizacijos rodo didžiulę politinę valią, kuri gali įtikinti valdžią laikytis įsipareigojimo“, – portalui 15min.lt sakė analitikas.
Jo žodžiais, šį kartą kandidatų turėtų būti mažiau nei 2009-aisiais, tačiau tikslų skaičių dar sunku nuspėti, nes registracija dar neprasidėjusi. Pretendentų, skaičiuojama, gali būti nuo 5 iki 15, o kuris iš jų laimės, esą priklausys nuo daugelio faktorių.
Hamidas Karzai tikina nesieksianti likti poste
Dar rudenį H.Karzai paskelbė, kad rinkimai, bene svarbiausias įvykis šalies ateičiai ir pirmieji po H.Karzai eros, jie suplanuoti kitų metų balandžio 5 d. Afganistano vadovas, šias pareigas einantis nuo 2001-ųjų – iš pradžių paskirtas laikinai, o vėliau dukart išrinktas, prezidentas ne kartą interviu žiniasklaidai ir viešose kalbose tikino neieškosiantis gudrybių, kaip išsilaikyti lyderio poste.
 |
| Hamidas Karzai |
Apžvalgininkai seniai ėmė svarstyti, kad H.Karzai gali pasekti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, radusio būdą grįžti į šį postą, pavyzdžiu. Kaip galimi jo žingsniai minimi konstitucijos keitimas, mat dabar prezidentu galima eiti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas, nesančio premjero posto įsteigimas, naujų pareigų sau sugalvojimas arba sau palankaus įpėdinio parinkimas.
Iki šiol spėliojama, ką H.Karzai laimės paankstindamas balsavimą – jo kadencija baigiasi keliais mėnesiais vėliau. Tačiau gali būti, kad, motyvuodamas prasta saugumo situacija ir nestabilumu, jis sugalvos rinkimus nukelti. Britų dienraštis „Guardian“ neseniai citavo prezidento aplinkos žmones – esą jei 2014-aisiais balsavimas neįvyks, H.Karzai tikisi išsilaikyti dar porą metų.
Vienas iš galimų paaiškinimų – likusio laiko vargiai pakaks rinkėjų sąrašams sudaryti. Dėl menko saugumo, neraštingumo, asmens dokumentų nebuvimo ir net nežinomo tikslaus gyventojų skaičiaus tai yra didelis iššūkis.
H.Karzai dievagojasi nieko neketinantis imtis – iš to nebūtų nieko gero nei jam, nei valstybei. „Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių man likti prezidentu“, – neseniai žurnalistams Indijos sostinėje Delyje aiškino Afganistano lyderis.
Prezidento žodžiais, tam yra dvi priežastys: pirma, jis esąs visiškai pavargęs, todėl norėtų trauktis ir mėgautis paprasto piliečio gyvenimu, antra, „kam jam reikėtų laužyti savus įstatymus“.
Užsienio diplomatai puse lūpų kalba, kad Afganistanui paremti plaukiantiems milijardams gali iškilti grėsmė, jei balsavimas numatytu laiku neįvyks. Ši žinia esą perduota ir H.Karzai, kuris nuolat kratosi nuogąstavimų, esą mėginsiąs išsilaikyti poste.
Hamidas Karzai: „Nėra jokių aplinkybių, leidžiančių man likti prezidentu“
Tačiau tokios kalbos netyla, nes galimi kandidatai neskuba atskleisti noro varžytis rinkimuose. Stipriai centralizuotoje šalyje, kur kone visa valdžia sutelkta prezidento rankose (šis skiria daugelį pareigūnų nuo ministrų iki rajonų valdytojų), mažai kas nori pykdyti H.Karzai, atvirai mesdami jam iššūkį.
Kartu svarstoma, kad gyventojų prieštaringai vertinamas ir neretai Vakarų marionete vadinamas H.Karzai bijo dėl savo šeimos saugumo. Tai esą gali būti priežastis bandyti išsilaikyti poste.
Po Rugsėjo 11-osios atakų nuvertus talibų režimą, 2001 m. gruodį puštūnas H.Karzai, sulaukęs JAV ir kitų šalių paramos, buvo paskirtas laikinosios Afganistano administracijos vadovu. Vėliau jis laimėjo rinkimus 2004 m. ir 2009 m., vykusius tvyrant nesaugumui ir skambant kaltinimams dėl nesklandžiai surengto balsavimo ir klastojimo. Pastarieji buvo įvertinti kaip juoda dėmė ant tarptautinės bendruomenės su JAV priešaky pastangų stabilizuoti padėtį Afganistane ir sukurti patikimą vyriausybę.
Ankstesnius rinkimus kritikavo
Politikos analitikų įsitikinimu, prezidento rinkimų sėkmė priklausys ne nuo to, kas juos laimės, o nuo to, kaip šis žmogus bus išrinktas. „Afganistaniečiai turi tikėti, kad rinkimų procesas yra pakankamai skaidrus, kitaip nauja valdžia nebus vertinama kaip legitimi, o tai paskatins smurtą ir nestabilumą“, – prieš porą mėnesių leidinyje „Foreign Policy“ rašė JAV taikos instituto vadovas, buvęs kongresmenas Jimas Marshallas.
Ankstesni – 2009 m. prezidento ir 2010 m. parlamento – rinkimai sukėlė nemažai abejonių. Aktyvumas per pastaruosius buvo rekordiškai mažas. Balsavimo dieną per prezidento rinkimus buvo nužudyti 26 žmonės, o nugalėtoju H.Karzai dėl pažeidimų tyrimo buvo paskelbtas tik po pustrečio mėnesio.
Tarptautinė bendruomenė kritikavo H.Karzai dėl rinkimų, per kuriuos buvo užfiksuota nemažai pažeidimų, kontrolės. Šis savo ruožtu kirto atgal, apkaltindamas kišimusi į vidaus reikalus ir bandymu jį nuversti – taip įvertino paramą opozicijos kandidatams.
Jungtinės Valstijos dabar raginamos atsikratyti nuogąstavimų ir aiškiai patikinti visus galimus pretendentus, kad sieks skaidrių rinkimų. Mat afganistaniečiai puikiai prisimena pastaruosius rinkimus ir kitąmet laukia ne geresnių. Todėl tarptautinei bendruomenei teks pasirūpinti ne tik reikiama teisine baze, bet ir pakeisti visuomenės nuomonę.
Sėkmė pranašaujama puštūnui
 |
| PAG-16 nuotr./Bendras patrulis |
Sėkmingas atsakomybės už saugumą perdavimas Afganistano pajėgoms susijęs su efektyviu politinės valdžios perdavimu. H.Karzai kaltinamas nepasistengęs sukurti politinės sistemos, kuri paremtų kitą prezidentą. Anot partijos „Tiesa ir teisingumas“ atstovo, buvusio transporto ir aviacijos ministro Hamidullah Farooqi, jis neskatino naujos lyderių kartos gimimo, nepadėjo sukurti įvairiataučių politinių jėgų, net savos partijos. Tai esą reiškia, kad H.Karzai turėjo susikūręs planą ir nenorėjo stiprinti šalies politinių gebėjimų. Trapi valstybė su silpna politine sistema jam naudinga – net jei tikrai užleis postą kitam, vienu ar kitu būdu išlaikys savo įtaką.
Etniškai stipriai susiskaldžiusi visuomenė, kurios daugumą sudaro puštūnai, palankiai sutiks tik šios tautybės prezidentą. atstovaujantį įtakingai genčiai. Būtent dėl to H.Karzai pavyko išsilaikyti. Priešingu atveju įstrigs taikos derybos su Talibanu.
Tik tvirti etniniai ir gentiniai ryšiai padės kandidatams agituoti nestabiliose provincijose, kur stiprėja talibų ir kitų kovotojų įtaka. O tam – nupirkti rinkėjams tikrąja to žodžio prasme telefonais, automobiliais ir pan. – reikės milijonų.
Prezidentas – iš Amerikos?
Kai kurie 15min.lt kalbinti afganistaniečiai įsitikinę, kad laimės buvęs JAV ambasadorius Afganistane, Irake ir Jungtinėse Tautose Zalmay Khalilzadas, prieš gerą dešimtmetį buvęs amerikiečių pilkasis generolas šioje šalyje. Jis bent jau turėtų Vašingtono paramą, būtų provakarietiškas ir pagerintų pašlijusius Kabulo santykius su Vakarais.
 |
| Gabriela Shalev ir Zalmay Khalilzadas |
Afganistaniečių kilmės diplomatas neseniai paskatino diskusiją, kad reikėtų nacionalinio sutarimo dėl bendro kandidato, kad valdžia būtų perduota taikiai. Nuo tiesaus atsakymo, ar pats galėtų būti tas žmogus, Z.Khalilzadas išsisukinėja, aiškindamas, esą dar anksti nuspręsti, o kol kas jis „kandidato švarką pakabinęs“.
Tačiau diplomatas, kaip atkreipė dėmesį G.Hewadas, aktyviai dalyvauja „komandos stiprinimo“ procese: susitinka su afganistaniečių politikais, dalija interviu vietos žiniasklaidai.
Karzai gali pakeisti Karzai
Nors tik vienas kitas politikas yra išreiškęs norą dalyvauti rinkimuose, viešojoje erdvėje minima nemažai galimų kandidatų. Buvęs prezidento administracijos vadovas ir savotiškas pilkasis kardinolas, H.Karzai artimas puštūnas Omaras Daudzai neseniai užsiminė, kad gali varžytis dėl aukščiausio posto. Ambasadorius Pakistane dažnai apibūdinamas kaip prezidentui priimtinas įpėdinis.
Kalbama, kad Pakistanas ir Iranas yra pažadėję paremti O.Daudzai kandidatūrą. 2010-aisiais „New York Times“ rašė, esą O.Daudzai iš Irano gaudavo didžiulius kiekius grynųjų, kurie būdavo naudojami nusipirkti Afganistano politikų, genčių vyresniųjų ir net talibų vadų palankumą.
Dar vienas H.Karzai artimas galimas pretendentas – vyresnis jo brolis Qayumas. Tai šiomis dienomis patvirtino kitas brolis Mahmoudas, neseniai atsisakęs JAV pilietybės, kad pats irgi galėtų užsiimti politika Afganistane. Laimėjęs rinkimus, jis esą pakiltų į rimtą kovą su korupcija ir pasistengtų užtikrinti gerą valdymą, saugumą šalyje bei gerus santykius su kaimynais. Beje, prezidentas tikino nenorintis, kad brolis kandidatuotų.
 |
| Vyr. ltn. Jurgio Norvaišos nuotr./Piešimo pamoka mergaičių mokykloje |
Kaip pernai rašė examiner.com, Q.Karzai yra iš tų žmonių, kurie žiūri „Krikštatėvio“ tipo filmus ne pramogai, o siekdami išmokti naujos technikos. Marylande (JAV), kur turėjo restoraną, ilgai gyvenęs milijonierius tapo įtakingu žmogumi gimtinėje – esą dominuoja statybų, transporto bei saugumo srityse pietų Afganistane. Jo kompanijos nuolat laimi vyriausybinius kontraktus, todėl nereikia sukti galvos dėl konkurencijos laisvojoje rinkoje. Be to, Q.Karzai rankose atsidūrė ne vienos žiniasklaidos priemonės kontrolė. Teigiama, esą tik su jo žinia skiriami daugelis svarbių ministrų, provincijų gubernatorių, merų ir policijos vadovų.
Įdomu, kad iki H.Karzai tampant prezidentu broliai buvo vidurinei klasei priklausantys smulkūs verslininkai. Praėjus vos dešimtmečiui, milijardinės metų pajamos leidžia jiems pirkti prabangias vilas Dubajuje.
Kandidatuoti nori ir moteris
Afganistano nacionalinio fronto (buvusio Šiaurės aljanso) lyderiai pareiškė remsiantys vieną kandidatą, greičiausiai – populiarų šiaurinės Balcho provincijos gubernatorių Attą Mohammadą Noorą, iki šiol vienintelį paskelbusį tam tikras programines nuostatas. Nors jis turi nemažą europiečių palaikymą, piečiau gyvenantys afganistaniečiai laikosi ne itin palankios nuomonės, nes įtakingas tadžikas dalyvavo 10-ojo deš. civiliniame kare, o dabar oponuoja deryboms su talibais.
 |
| Abdullah Abdullah |
Pats gubernatorius šiemet teigė, kad, jei įtakingi politikai susitars dėl bendro kandidato, jis pats rinkimuose nedalyvaus. Bet jei H.Karzai su savo komanda parinks favoritą, jis sieks prezidento posto.
Planus kandidatuoti rinkimuose yra atskleidę didelio palaikymo neturintis buvęs vidaus reikalų ministras puštūnas Ali Ahmadas Jalali ir pirmoji parlamento vicepirmininkė moteris tadžikė Fawzia Koofi. Ši tikisi moterų ir jaunimo paramos (du trečdaliai gyventojų yra jaunesni nei 25-erių). Tiesa, Afganistanas vargu ar pasirengęs lyderio vaidmenį patikėti jaunam žmogui, juoba moteriai.
Prie jų gali prisijungti buvęs akių chirurgas ir užsienio reikalų ministras, opozicinės Afganistano nacionalinės koalicijos lyderis tadžikų ir puštūnų kraujo turintis Abdullah Abdullah, pralaimėjęs 2009 m. prezidento rinkimus, o dabar vadovaujantis opozicinių partijų koalicijai.
Žiniasklaidoje minimi puštūnai švietimo ministras Farooqas Wardakas, buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani, reformatorius, buvęs vidaus reikalų bei švietimo ministras, „Tiesos ir teisingumo“ lyderis Hanifas Atmaras, buvęs žvalgybos vadas tadžikas Amrullah Saleh.
