Beveik 9 mln. žmonių užsiregistravo balsuoti spalio 20-ąją įvyksiančiuose parlamento rinkimuose, vėluojančiuose jau daugiau kaip trejus metus. Jie bus vos treti po Talibano nuvertimo 2001-aisiais.
Tačiau chaotiškas pasirengimas, prognozuojamas didelio masto sukčiavimas ir intensyvėjantis su rinkimais susijęs smurtas gali sužlugdyti balsavimą, rengiamą patarinėjant ir didele dalimi finansuojant tarptautinei bendrijai.
„Stengiamės, kad baisi situacija būtų truputį mažiau bloga“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. Jo žodžiai atspindi smarkiai sumažėjusius lūkesčių, kad balsavimo rezultatai bus patikimi – net ir vertinant pagal Afganistano standartus.
Nepriklausomai rinkimų komisijai (NRK), kuri buvo kritikuojama dėl prasto vadovavimo procesui, sunkiai sekasi pristatyti balsavimo medžiagą į daugiau kaip 5 tūkst. rinkimų apylinkių, kurios turi būti atidarytos šeštadienį 7 valandą.
Joms turi būti pristatyti ir biometrinio rinkėjų tikrinimo prietaisai, dėl kurių naudojimo Afganistano politiniai lyderiai ir pareigūnai susitarė vos prieš kelias savaites. Nuspręsta, kad šie prietaisai bus privalomi, nors nėra išbandyti ir nėra būtini pagal įstatymą.
Balsai, atiduoti be šių prieštaringai vertinamų mašinų, nebus priskaičiuoti, AFP sakė NRK atstovas Sayedas Hafizullah Hashimi (Sajidas Hafizula Hašimis). Šis sprendimas buvo priimtas, nors rinkimų apylinkių darbuotojai nebuvo ar beveik nebuvo apmokyti jomis naudotis.
Stebėtojai nerimauja dėl didelės rezultatų painiavos, jei šie prietaisai suges, pasimes ar bus sunaikinti.
Taip pat nerimaujama, kad duomenimis gali būti manipuliuojama, kol lapkričio 10 dieną bus paskelbti preliminarūs rezultatai.
„Technologijos gali prisidėti prie skaidrumo, bet jos taip pat gali sukelti painiavą, jei bus naudojamos netinkamai“, – sakė Afganistano skaidrių rikimų fondo (TEFA) direktorius Naeemas Ayubzada.
„Pseudodemokratija“
Dėl 249 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose varžosi daugiau kaip 2,5 tūkst. kandidatų, įskaitant gydytojus, mulas, buvusių karo lauko vadų sūnus ir mažiausiai vieną kalinį.
Kampaniją temdė kruvinas smurtas. Jau nužudyta mažiausiai 10 kandidatų, tarp jų Abdul Jabaras Qahramanas, žuvęs trečiadienį pietinėje Helmando provincijoje sprogus bombai, padėtai po jo sofa.
Talibanas perspėjo kandidatus pasitraukti iš rinkimų, kuriuos žadėjo atakuoti, ir liepė švietimo darbuotojams nenaudoti mokyklų kaip rinkimų apylinkių.
Šie rinkimai yra laikomi repeticija prieš balandį planuojamus prezidento rinkimus ir svarbiu įvykiu prieš Jungtinių Tautų lapkričio susitikimą Ženevoje, kuriame Afganistanas spaudžiamas pademonstruoti „demokratinių procesų“ pažangą.
Nepaisydamas spėlionių, kad balsavimas vėl gali būti atidėtas, S.H.Hashimi sakė, kad jie turi įvykti laiku.
„Kai kuriose provincijose jau sninga, orai vėsta, – AFP sakė S.H.Hashimi. – Jei atidėsime rinkimus savaitei, reiškia, jų neturėsime.“
Stebėtojai numato, kad balsuoti pirmuosiuose nuo 2010-ųjų parlamento rinkimuose ateis daug mažiau rinkėjų nei užsiregistravę 8,9 milijono.
Daugiau kaip 2 tūkst. balsavimo centrų saugumo sumetimais jau buvo uždaryti, o dėl tolesnių išpuolių grėsmės daug rinkėjų tikriausiai neis balsuoti.
Rinkimų apylinkes saugos maždaug 54 tūkst. ir šiaip su savo darbu sunkiai susidorojančių Afganistano saugumo pajėgų narių.
Mėgindamas paskatinti aktyvumą, S.H.Hashimi trečiadienį paragino žiniasklaidą didžiausią dėmesį skirti rinkimams, o ne smurtui.
Daug kas įtaria, kad nemažai rinkėjų buvo užregistruota pagal suklastotus asmens dokumentus, kuriais sukčiautojai tikisi pasinaudoti daugkartiniam balsavimui.
Pavyzdžiui, rytinėje Paktijos provincijoje užregistruotų rinkėjų skaičius sudaro „neįtikimą“ 141 proc. apskaičiuoto gyventojų, turinčių teisę balsuoti, skaičiaus, neseniai paskelbtoje ataskaitoje nurodė nepriklausoma ne pelno organizacija „Afghanistan Analysts Network“ (AAN).
„Sukčiavimas jau vyksta“, – AFP sakė vienas Vakarų diplomatas, kuris pridūrė, kad afganų pareigūnai gali niekada nesužinoti, kiek iš tikrųjų balsavo žmonių.
Tai dar labiau pakirto pasitikėjimą ir atgrasė potencialius rinkėjus.
„Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjausi, sakė neisiantys balsuoti; kai kas net nepasivargino užsiregistruoti, o daugelis sakė: „Norėtume balsuoti, jei žinotume, kad sistema veiks“, – AFP nurodė AAN vienas direktorių Thomas Ruttigas.
„Afganai nėra pavargę nuo demokratijos. Jie pavargę nuo tokios pseudodemokratijos“, – pridūrė jis.
