Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Afganistano teisėjas medžioja keršto ištroškę žudikai, kuriuos jos pasiuntė už grotų

Šios profesionalės buvo moterų teisių judėjimo Afganistane pionierės. Jos atkakliai gynė įstatymus ir ieškojo teisingumo. Bet dabar daugiau nei 220 Afganistano teisėjų moterų turi slapstytis, nes į jas nusitaikė talibai – visų pirma, kovotojai, kuriuos šios teisėjos anksčiau buvo pasiuntusios į kalėjimus. Talibanas šiuos nusikaltėlius paleido ir jie nori keršto, pasakoja BBC.
Teisėja Afganistane
Teisėja Afganistane / „Scanpix“/AP nuotr.

Per visą savo kaip teisėjos karjerą Masooma nuteisė šimtus vyrų – už smurtą prieš moteris, įskaitant nužudymus, išprievartavimus ir kankinimus.

Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po to, kai į miestą, kuriame dirbo ši teisėja, grįžo Talibanas, nusikaltėliai buvo paleisti iš kalėjimo.

Ir tada prasidėjo grasinimai mirtimi. Masooma pasakoja, kad jos telefoną ėmė bombarduoti SMS žinutės ir anoniminiai garso pranešimai.

„Buvo vidurnaktis, kai išgirdome, kad Talibanas paleido visus kalinius. Mes iškart nutarėme bėgti. Palikome savo namus ir visus daiktus“, – prisiminė teisėja.

Pažadėjo atkeršyti

Per pastaruosius 20 metų, nuo pat JAV karinės kampanijos pradžios 2001-aisiais, teisėjomis Afganistane dirbo 270 moterų. Šalyje jos turėjo tikrai didelę įtaką ir buvo žinomos viešos asmenybės. Viskas pasikeitė šią vasarą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Kabule, Afganistane
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Kabule, Afganistane

„Mašina keliaudama iš miesto, užsidėjau burką, kad manęs niekas neatpažintų. Gerai, kad mums pasisekė pravažiuoti pro visus Talibano patikros punktus“, – teigia Masooma.

Netrukus po išvykimo teisėjos kaimynai jai pranešė, kad keli talibai atvyko į jos namus. Paprašiusi apibūdinti nekviestus svečius, Masooma netrukus suprato, kas jos ieško ir kodėl.

Masooma: nusikaltimas buvo žiaurus. Kai uždariau bylą, nusikaltėlis priėjo prie manęs ir pasakė, kad išėjęs į laisvę su manimi pasielgs taip, kaip pasielgė su savo žmona.

Keli mėnesiai prieš Talibano sugrįžimą Masooma narpliojo bylą, kurioje vienas Talibano kovotojas buvo kaltinimas brutaliu žmonos nužudymu. Įtariamasis buvo pripažintas kaltas ir nuteistas 20 metų kalėti – verdiktą priėmė būtent Masooma.

„Vis dar matau tos jaunos moters kūną prieš akis. Nusikaltimas buvo žiaurus. Kai uždariau bylą, nusikaltėlis priėjo prie manęs ir pasakė, kad išėjęs į laisvę su manimi pasielgs taip, kaip pasielgė su savo žmona.

Tada nemaniau, kad jis kalba rimtai. Bet nuo to laiko, kai valdžią užėmė Talibanas, jis man jau daug kartų skambino ir teigė turintis visus su manimi susijusius duomenis. Jis man dar kartą pasakė, kad mane suras ir man atkeršys“, – pasakojo teisėja.

Talibanas neigia problemą

BBC tyrimas parodė, kad šiuo metu Afganistane slapstosi mažiausiai 220 buvusių teisėjų moterų. Visos teisėjos, su kuriomis bendravo šis britų transliuotojas, pateikė panašius pasakojimus, nors gyvena skirtingose šalies provincijose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nužudytos teisėjos laidotuvės Kabule
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nužudytos teisėjos laidotuvės Kabule

Visos jos sulaukė grasinimų mirtimi iš Talibano narių, kuriuos anksčiau buvo pasiuntusios už grotų. Keturios teisėjos įvardijo konkrečius vyrus, kurie buvo įkalinti po to, kai nužudė savo žmones.

Be to, visos buvusios teisėjos turėjo mažiausiai kartą pasikeisti telefono numerį ir visos jos iš esmės gyvena kelyje – gyvenamąją vietą turi keisti kas kelias dienas. Namuose, kur moterys anksčiau gyveno, vis apsilanko talibai.

Tiesa, Talibano atstovas Bilalas Karimi kaltinimus paneigė: „Moterys teisėjos turėtų gyventi be baimės – kaip ir visos kitos šeimos. Niekas neturėtų joms grasinti. Mūsų specialieji kariniai daliniai yra įsipareigoję tirti visus skundus ir imtis veiksmų, jei užfiksuojami pažeidimai.“

Visos buvusios teisėjos turėjo mažiausiai kartą pasikeisti telefono numerį ir visos jos iš esmės gyvena kelyje – gyvenamąją vietą turi keisti kas kelias dienas.

B.Karimi taip pat pakartojo Talibano pažadą dėl „bendros amnestijos“ visiems buvusios vyriausybės tarnautojams: „Mūsų pažadas nuoširdus. Bet jei kas nors nori palikti šalį, mes prašome taip nesielgti ir pasilikti Afganistane.“

Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Talibanas
Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Talibanas

Judėjimo atstovas galiausiai priminė, kad masiškai paleidžiant kalinius laisvėje atsidūrė ir daug nusikaltėlių, kurie nesusiję su Talibanu.

B.Karimi pareiškė: „Kalbant apie narkotikų prekeivius ir mafijos narius, mūsų ketinimas yra juos sunaikinti. Mūsų veiksmai bus rimti.“

Skambina ir grasina

Išsilavinusios ir aukštas pareigas užėmusios moterys teisėjos iki Talibano sugrįžimo išlaikė savo šeimas. Tačiau dabar, kai atlyginimai nebemokami, o sąskaitos bankuose įšaldytos, šios specialistės turi prašyti giminaičių pagalbos.

Teisėja Sanna daugiau nei tris dešimtmečius tyrė smurtinius nusikaltimus prieš moteris ir vaikus. Dabar ji prisimena, kad dažniausiai į kalėjimą siųsdavo Talibano ir „Islamo valstybės“ narius.

Imago / Scanpix nuotr./Afganistane dar prieš Talibano sugrįžimą buvo puldinėjamos moterys teisėjos
Imago / Scanpix nuotr./Afganistane dar prieš Talibano sugrįžimą buvo puldinėjamos moterys teisėjos

„O šiuo metu jau suskaičiuoju daugiau nei 20 skambučių su grasinimais, kurių sulaukiau iš paleistų kalinių“, – sako moteris, kuri slapstosi kartu su daugiau nei tuzinu giminaičių.

Vienas Saanos giminaitis kartą drįso sugrįžti į šeimos namus, bet kaip tik tada prisistatė ir Talibano kariai.

Vyras pasakojo: „Atidariau duris ir manęs paklausė, ar čia teisėjos namas. Kai pasakiau, kad nežinau, kur ji, mane nusviedė nuo laiptų ir sumušė. Mano nosis ir burna pasruvo krauju.

Nuvykau į ligoninę, o tada dar vienam giminaičiui pasakiau, kad mūsų sesuo turi nuolat keisti gyvenamąją vietą – kito kelio nėra. Negalime pabėgti į jokią kitą šalį – net į Pakistaną.“

Ragina padėti teisėjoms išvykti

Jau daug dešimtmečių Afganistanas yra viena skurdžiausių valstybių pasaulyje. Moterims čia ypač nelengva – kaip skelbia organizacija „Human Rights Watch“, 87 proc. šalies moterų ir mergaičių patiria priespaudą.

Vis dėlto per keliolika metų susiformavusi moterų teisėjų bendruomenė padėjo subręsti ir idėjai, kad smurtas prieš moteris bei mergaites yra nusikaltimas, už kurį turi būti sulaukiama bausmės.

Visos šešios BBC kalbintos teisėjos pripažino, kad patyčių ir persekiojimo sulaukdavo ir anksčiau, dar prieš tai, kai Talibanas po dviejų dešimtmečių susigrąžino Afganistano kontrolę.

„Norėjau tarnauti savo šaliai, todėl ir tapau teisėja, – pabrėžė Asma. – Šeimos reikalų teisme daugiausia dirbau su moterimis, kurios norėjo išsiskirti su Talibano kovotojais. Dirbti mums buvo pavojinga – talibai kartą net paleido raketų į teismo pastatą.“

Iš Afganistano pastaraisiais metais išvyko ar buvo evakuota daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Kelio iš šalies ieško ir šešios teisėjos.

„Taip pat praradome vieną geriausių mūsų draugių ir teisėjų. Ji dingo pakeliui iš namų į darbą – jos kūnas buvo rastas tik vėliau, o už nužudymą niekas nebuvo nuteistas“, – pridūrė buvusi teisėja, kuri dabar apsistojusi slėptuvėje.

Kol kas dar nėra tiksliai aišku, kaip Talibanas elgsis su Afganistano moterimis, bet ženklai blogi. Vyriausybėje dirba tik vyrai, o moterys neįleidžiamos ir į mokyklas.

Iš Afganistano pastaraisiais metais išvyko ar buvo evakuota daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Kelio iš šalies ieško ir šešios teisėjos, bet užduotis sunki – nėra nei pinigų, nei dokumentų. Padėti bando buvusi teisėja Marzia Babakarkhail, kuri dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje.

„Kabule dar yra prieiga prie žiniasklaidos ir interneto, ten teisėjos dar turi įtakos. Bet kaimiškose provincijose jos neturi nieko. Daug šių teisėjų neturi pasų ir tinkamų leidimų, bet jų negalima pamiršti, nes pavojus labai tikras“, – kalbėjo M.Babakarkhail.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos