Afganų karį vieno dolerio kupiūra Turkijoje pavertė teroristu

Praeitų metų liepą Turkijoje buvo bandyta įvykdyti karinį perversmą. Tuomet padėtis šalyje tapo itin įtempta: tūkstančiai žmonių, pareiškus įtarimus dėl bendradarbiavimo su teroristine organizacija, buvo įkalinti ar prarado darbus. Nelemtas atsitiktinumas nusikaltėliu pavertė ir buvusį karį iš Afganistano, rašo „Foreign Affairs“.
Afganistano karys
Afganų karį vieno dolerio kupiūra Turkijoje pavertė teroristu / „Scanpix“/AP nuotr.

2016-ųjų rugpjūtį, praėjus vos mėnesiui nuo bandymo įvykdyti perversmą, Mahommedas Sulimanas Wardakas iš Niujorke esančio tarptautinio Džono Kenedžio oro uosto skrido į Stambulą.

Žaliąją kortą turintis vyras ketino padėti tuometinei Stambule gyvenančiai žmonai – amerikietei žurnalistei. Ją Sirijoje buvo sučiupę džihadistai, todėl M.S.Wardakas skubėjo į Turkiją ketindamas padėti jai išsilaisvinti.

Laukdamas skrydžio, jis priėmė iš pažiūros nereikšmingą, tačiau ateitį nulėmusį sprendimą. Pirkdamas mėtinės kramtomosios gumos ir butelį vandens, jis susimokėjo dešimties dolerių kupiūra. Kasininkas grąžą atidavė penkiais vieno dolerio banknotais, kuriuos jis įsidėjo į kišenę.

Gegužę „Foreign Affairs“ žurnalistei su M.S.Wardaku susitikus Stambule, vyras guodėsi galėjęs tuos pinigus išleisti. Tokiu atveju jis nebūtų įstrigęs šalyje, kurioje nieko nepažįsta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV doleris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV doleris

Penki kišenėje turimi vieno dolerio banknotai ir ryšiai su tuometine žmona lėmė tai, kad šiuo metu vyras yra atsidūręs beviltiškoje situacijoje.

Po bandymo įvykdyti perversmą su tūkstančiais žmonių susidorojanti Turkijos vyriausybė, pasinaudodama vieno dolerio banknotais, apkaltino jį sąmokslu prieš valstybę ir uždraudė išvykti iš Stambulo.

Lemtingi banknotai

Po to, kai 2016-ųjų liepą buvo pabandyta įvykdyti pučą prieš Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, buvo suimta maždaug 100 tūkst. žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Jiems pateikti kaltinimai ryšiais su kurdų kariais ir „Hizmet“ judėjimu, šalyje vadinamu „Fethullah teroro organizacija“ (FETO). Anot vyriausybės pareigūnų, būtent ši organizacija įkvėpė perversmininkus.

Žmonės įkalinami pasitelkiant labai skurdžius, kai kuriais atvejais – nė neegzistuojančius įrodymus. M.S.Wardako atveju, jo bendradarbiavimą su pučo organizatoriais įrodo vieno dolerio banknotai.

Turkijos pareigūnai mano, kad FETO vadovas, šiuo metu JAV Pensilvanijoje gyvenantis dvasininkas Fethullah Gulenas, palaimina jo sekėjų atnešamas vieno dolerio kupiūras, o jų serijos numeriais perduodamos užkoduotos žinutės.

Turkijos pareigūnai mano, kad FETO vadovas, šiuo metu JAV Pensilvanijoje gyvenantis dvasininkas Fethullah Gulenas, palaimina jo sekėjų atnešamas vieno dolerio kupiūras, o jų serijos numeriais perduodamos užkoduotos žinutės.

Turkų ir JAV kilmės NASA inžinierius Serkanas Golge'as taip pat buvo įkalintas už tai, kad turėjo vieno dolerio kupiūrą – tokiu būdu Turkijoje jis tapo „ginkluotos teroristinės organizacijos“ dalimi.

S.Golge'as sakosi esąs nekaltas, tačiau JAV valstybės departamentas negali užtikrinti jo paleidimo, kadangi vyras turi ir Turkijos pilietybę.

Po nepavykusio pučo šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kurią R.T.Erdoganas neseniai pratęsė, todėl teisinę sistemą griežtai kontroliuoja prezidento režimas. Turkų teisininkai teigia, kad dabar vadovaujamasi taisykle: „Kaltas tol, kol neįrodytas nekaltumas.“

76 metų F.Gulenas neigia jam metamus kaltinimus, įskaitant išdavystę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fethullah Gulenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fethullah Gulenas

„Nepažįstu žmonių, kurie bandė įvykdyti liepos 15-osios perversmą. Jie gali mane žinoti. Tačiau jei kažkuris iš tų karių būtų man paskambinęs ir papasakojęs savo planus, būčiau atsakęs, kad jis vykdo žmogžudystę“, – vienoje radijo laidoje kalbėjo F.Gulenas.

Maždaug 47 tūkst. suimtųjų buvo paleisti, tačiau daugumai uždrausta išvykti iš Turkijos. Šiuo metu vyksta tyrimas dėl jų vaidmens rengiant perversmą, dauguma jų kiekvieną savaitę turi pasirodyti jiems skirtoje policijos nuovadoje.

Karo didvyris – teroristas

28 metų amžiaus afganas M.S.Wardakas dirbo su specialiosiomis JAV pajėgomis Afganistane. Jis Stambule buvo suimtas tik vienai nakčiai, tačiau visus metus negalės išvykti iš Turkijos.

Afganistane vyras buvo laikomas karo didvyriu ir apdovanotas medaliais už tai, kad 2014-aisiais jis, savižudžiui sprogdintojui bandant įvykdyti teroristinį išpuolį, išgelbėjo daugybę amerikiečių ir kitų civilių.

Teismo dokumentas: „Jo namuose atliekant kratą, buvo rasti vieno dolerio banknotai... Kadangi nepakanka įkalčių, jis nėra įkalintas, tačiau jam negalima išvykti iš šalies.“

Vis dėlto Turkijoje jis laikomas nusikaltėliu.

Teismo dokumentuose rašoma, jog M.S.Wardakas privalo likti Turkijoje todėl, kad yra įtariamas prisidėjęs prie ginkluotos teroristinės organizacijos. Šiuose dokumentuose nurodomi ir „įkalčiai“.

„Jo namuose atliekant kratą, buvo rasti vieno dolerio banknotai... Kadangi nepakanka įkalčių, jis nėra įkalintas, tačiau jam negalima išvykti iš šalies“, – rašoma dokumentuose.

Buvęs M.S.Wardako advokatas turkas Sidaras Ozturkas afganui pasakė nebegalįs dirbti su šia byla, kadangi bijo, jog už FETO gynimą pats atsidurs kalėjime. Vis dėlto teismo įrašuose nurodoma, kad S.Ozturkas tokius įkalčius pavadino neracionaliais.

„Prokuroro byloje nėra nė vieno konkretaus įrodymo, kad klientas yra šios organizacijos narys, – sakė S.Ozturkas. – Vieno dolerio kupiūros turėjimas laikomas kriminaliniu elementu, nors kaltinamasis atvyko iš šalies, kurios valiuta yra doleris.“

M.S.Wardakas pasakoja buvęs toks šokiruotas, kad iš pradžių nė nežinojo, juoktis jam ar verkti. Vis dėlto dabar vyrą kankina nerimo priepuoliai ir depresija – Turkijoje jis neturi draugų ir šeimos, nekalba vietos kalba.

„Šiuo metu esu neviltyje, – sakė Turkijoje įstrigęs afganas. – Nebegaliu mokėti nuomos, nes negaunu leidimo čia dirbti. Esu pasiruošęs nueiti į nuovadą ir pasakyti „sugrąžinkite mane į kalėjimą arba leiskite išvykti“. Nesu su niekuo susijęs.“

Tačiau M.S.Wardakui problemų kelia ne tik menami ryšiai su F.Guleno organizacija. Turkijos vyriausybė kaltina jo buvusią žmoną žurnalistę Lindsey Snell esant JAV šnipe. Tiek M.S.Wardakas, tiek L.Snell tokius kaltinimus griežtai neigia.

Derybų įkaitas?

Gimtinėje dirbęs su JAV specialiosiomis pajėgomis, M.S.Wardakas sulaukė galybės Talibano grasinimų. Todėl vyras nusprendė palikti šalį – neilgai trukus jis JAV gavo specialią imigranto vizą. Tuomet M.S.Wardakas persikėlė į Niujorką, kuriame pradėjo studijuoti verslą.

Laisvai kalbėdamas keturiomis kalbomis, buvęs afganų karys Niujorke jautėsi tarsi namuose. Čia jis pamilo žurnalistę L.Snell, dirbusią karo zonose.

2015-aisiais ji išvyko į Stambulą dirbti laisvai samdoma reportere, o M.S.Wardakas liko Niujorke tęsti studijas. Tuo metu pora susituokė, M.S.Wardakas dažnai lankydavo žmoną.

Nuvykęs į Stambulą M.S.Wardakas gyveno J.Snell bute ir bandė susisiekti su įvairiomis organizacijomis, galinčiomis padėti tuometinei žmonai.

2016-aisiais L.Snell rengti reportažų išvyko į Siriją, kur ją po dviejų savaičių pagrobė teroristinės grupuotės „Nusra Front“ nariai. Būdama nelaisvėje, ji nusiuntė sutuoktiniui laišką, kuriame prašė pasirūpinti Stambule likusiais augintiniais.

Nuvykęs į Stambulą M.S.Wardakas gyveno J.Snell bute ir bandė susisiekti su įvairiomis organizacijomis, galinčiomis padėti tuometinei žmonai.

L.Snell sugebėjo pasprukti nuo „Nusra Front“ kovotojų, tačiau, bekirsdama Turkijos sieną, ji buvo suimta ir įkalinta Chatajaus mieste. Tiesa, po dviejų mėnesių L.Snell buvo paleista ir galėjo grįžti į JAV.

M.S.Wardakas nėra JAV pilietis, o turi nuolatinį leidimą gyventi šalyje, todėl nesulaukia JAV pagalbos.

„Paprastai JAV neteikia konsulinės pagalbos JAV pilietybės neturintiems asmenims, įskaitant žaliosios kortos savininkus, – elektroniniame laiške rašė JAV valstybės departamento pareigūnas. – Tokiu atveju konsulinę pagalbą turėtų teikti ta šalis, kurios pilietybę turi individas.“

Tačiau Afganistano konsulatas Stambule sakė negalįs padėti M.S.Wardakui. Afganistano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Shekibas Mostaghni teigė, kad šiuo metu Afganistano vyriausybė su Turkija derasi dėl „Hizmet“ mokyklų Afganistane, tačiau nepateikė daugiau detalių.

„Hizmet“ priklauso apie du tūkstančius švietimo įstaigų maždaug 160 pasaulio šalių. R.T.Erdoganas reikalauja jas uždaryti.

M.S.Wardakas nežino, ar jis nėra derybų tarp Turkijos ir Afganistano įkaitas.

16 „Hizmet“ priklausančių mokyklų mokosi 8000 afganų studentų. Nemažai baigusiųjų šias švietimo įstaigas Afganistano vyriausybėje užima įtakingas pozicijas – panašiai, kaip ir giulenistai prieš nepavykusį perversmą.

M.S.Wardakas: „Kai paskutinį kartą nuėjau į nuovadą, policininkas patarė man susirasti kontrabandininką ir išvykti iš Turkijos, jis sakė, kad tai vienintelis būdas ištrūkti.“

M.S.Wardakas pasakoja besistengiantis save motyvuoti judėti pirmyn: jis dienas leidžia bėgiodamas, skaitydamas ir žiūrėdamas žinias.

Tiesa, šiuo metu vyras visiškai priklauso nuo jo šeimos teikiamos finansinės paramos, kiekvieną sekmadienį jis turi nueiti į policijos nuovadą ir patvirtinti, kad neišvyko iš šalies.

„Kai paskutinį kartą nuėjau į nuovadą, policininkas patarė man susirasti kontrabandininką ir išvykti iš Turkijos, – pasakojo M.S.Wardakas. – Jis sakė, kad tai vienintelis būdas ištrūkti.

Tačiau aš noriu būti išteisintas, o jei mane bėgantį sučiuptų pareigūnai, būčiau įkalintas už terorizmą. Nors viskas, ką anksčiau dariau, tai nuo teroristų saugojau žmones.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų