Ji pasakoja 2016-aisiais sulaukusi pirmųjų afganų pabėgėlių žinučių – per programėlę „WhatsApp“.
Pirmoji parašiusioji buvo Hoor, 16-metė mergaitė, ieškanti darbo Turkijoje. Ji tvirtino pabėgusi iš Afganistano, Kundūzo, todėl, kad dėdė nusprendė ją priverstinai apvesdinti už jaunikio, kuriam yra apie 50 metų. Jai pavyko pasiekti Stambulą, tačiau net ir čia ji vis dar tebesibaimina dėl savo saugumo.
Po mėnesio publikacijos autorės sulaukė daugiau žinučių. Tąkart – nuo 17-metės Fatimos. Ši kartu su seserimi 18-mete Madiha taip pat buvo verčiamos ištekėti Afganistane, Herato regione. Į Turkiją jos atvyko su vyresnėliu broliu Ehsanu, tačiau šis dingo. Šiuo metu seserys dirba ūkiuose Antalijoje (Turkija), prie jų nuolat priekabiauja vyrai afganai.
Afganistano „YouTube“ žvaigždė Sahar Aryan paviešino savo nuotraukas iš ligoninės, kurioje atsidūrė užpulta afganų vyrų Turkijoje, Kiršechyre. Ji pabėgo iš Kabulo, kad išvengtų mirties bausmės vien dėl to, kad žengia dainuoti į sceną.
Sahar Aryan varžėsi prieštaringai vertinamame, panašiame į „Amerikos dievaitį“ Afganistano televizijos projekte „Afganistano žvaigždė“. Dalyvaudama šiame konkurse ji atliko dainą, išreiškiančią nepritarimą praktikai „blogus žmones“ užmėtyti akmenimis.
Šis pasirodymas ir kiti į jį panašūs iššaukė konservatyvių afganų vyrų pyktį Afganistane ir Turkijoje. Kiršechyre moteris buvo sumušta – patyrė galvos traumą, kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, o paakys pajuodavęs.
Visos šios Afganistano mergaitės ir moterys, pabėgusios nuo smurto šeimoje, grėsmės gyvybei, seksualinio išnaudojimo, priverstinių santuokų ir 40 metų trunkančio karo, turi tvarkytis savarankiškai – ir dažnai pirmą kartą gyvenime. Skaičiuojama, kad į Turkiją jau atvyko apie 3,5 mln. pabėgėlių iš Sirijos, tačiau panašu, kad afganų skaičius šioje šalyje galėtų nustebinti.
Kaip rašo publikacijos autorė, per ateinančius 3–5 metus JAV planuoja atitraukti karius iš Afganistano. Talibanas ketina susigrąžinti galią – žada, kad šį kartą bus kitaip. Teigiama, kad moterims esą bus leidžiama lankyti mokyklą ir dirbti – šiuos dalykus Talibano režimas anksčiau uždraudė. Tačiau afganų pabėgėlės tikisi, kad jų gyvenimas bus geresnis. Paprasčiau tariant, Sahar Aryan žurnalistei pasakė: „Ten vyrauja kultūra prieš moteris.“ Ir tai pakeisti nebus lengva.
Be to, Jungtinės Valstijos išleido daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių, bandydamos padėti Afganistano moterims nuo to laiko, kai 2001 m. Talibanas buvo nuverstas. Milijonai merginų grįžo į mokyklą. Tūkstančiai Afganistano moterų grįžo į darbą, o kai kurios netgi atėjo į politikos, sporto ir kariuomenės sritis. Miesto centruose ir saugesnėse kaimo vietovėse moterys klestėjo, tik ne karo draskomose teritorijose.
Besitęsiant antskrydžiams ir sprogdinimams, pabėgėliai, tarp kurių tūkstančiai moterų, paliko šalį. Tokios advokataujančios grupės kaip Afganistano moterų tinklas (angl. Afghan Women’s Network) ir Moterys Afganistano moterims (angl. Women for Afghan Women) sako, kad jei Talibanas pabandys atimti moterų teises, dar daugiau jų bėgs iš šalies. Vakarai turi pasirengti: „Turėsite labai daug pabėgėlių iš Afganistano prie savo durų, jei neparodysite interesų ir nekalbėsite su Talibanu apie tai, kokio vadovavimo norite. Negalite palaikyti valdžios, kuri akmenimis užmėto moteris“, – leidiniui sakė politikos aktyvistė iš Kabulo Shaharzad Akbar.
Vašingtonui toliau ieškant išeities iš beveik 18 metų trunkančio karo, Afganistano Vyriausybė skundėsi, kad nėra įtraukiama į derybas, o daugelis afganų baiminasi, kad per ankstyvas JAV pasitraukimas galėtų nulemti tam tikros Talibano valdžios sugrįžimą.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2011 m. duomenimis, į Turkiją atvyko apie 3500 moterų iš Afganistano. 2017 m. šis skaičius išaugo iki maždaug 40 tūkst. Iš dalies taip nutiko dėl to, kad Europos Sąjunga susitarė su Turkija, jog ši bus tarsi pabėgėlių stabdis nuo Europos. Tiesa, manoma, kad tūkstančiai pabėgėlių neturi dokumentų ir jie nėra registruoti svetur.
Iš Afganistano į Turkiją pabėgusios afganės dažniausiai tai darė padedant kontrabandininkams. Nepaisant to, kad ieško saugumo, jos dažnai patiria dar daugiau priekabiavimo, atsidūrusios konservatyviuose Turkijos miestuose.
Pabėgėliams iš Sirijos plūstant į Turkija, ši nebekreipė jų į didesnius ir liberalesnius miestus, kurie esą jau ir taip perpildyti. Tai iš dalies gali būti tiesa, tačiau tai reiškia, kad afganų pabėgėlės atsiduria vietose, kuriose nėra jiems taip reikalingo pagalbos tinklo.
Kaip rašo teksto autorė, mažuose miestuose vienišos svetimšalės moterys gali būti supainiotos su prostitutėmis. Fatima ir Madiha dirba kepyklose ir ūkiuose, tačiau daugybę kartų sulaukė pasiūlymų teikti seksualines paslaugas. Vieną rytą grupelė migrantų vyrų į jų buto langą paleido akmenį.
Turkijos socialinė darbuotoja sako, kad bedarbiai migrantai taip pat priekabiauja ir prie turkių moterų, tuomet kyla konfliktai su jų turkais vyrais. Tarp vienišų migrantų – daug afganų, patekusių į Turkiją.
Hoor, Fatima, ir Madiha baigė pirmąjį pokalbių turą ir laukia to momento, kai bus perkeltos į JAV. Tai gali užtrukti. Esant prezidento Donaldo Trumpo administracijai sprendimai dėl pabėgėlių priimami lėtai.
Jos visos norėtų vykti į Niujorką, baigti universitetą ir dirbti. Jos bendrauja tarpusavyje per „WhatsApp“ ir norėtų išlikti kartu ir JAV, tačiau pabėgėlės neturi teisės pasirinkti miesto, į kurį bus perkeltos, jei neturi amerikiečio paramos. Hoor baiminasi, kad dengdama galvą skara užsitarnaus aplinkinių neapykantą, jei tik atsidurs mieste, kuriame negyvena daug musulmonų. „Tenoriu vykti ten, kur jausčiausi saugi“, – sako ji.
Sahar Aryan, dainininkė, pasirinko kitą kelią.
Moters ilgi tamsūs plaukai, ryškus lūpdažis. Sahar Aryan juokas nervingas, o balsas skardus. Sėdėdama ant savo lovos vidurnaktį ji dainuoja, o kartais pažadina turkus kaimynus su persų poezija ir turkų sonetais.
Gimusi Irane, iranietės motinos ir afgano tėvo šeimoje, S.Aryan vaikystėje matė, kaip tėvas smurtauja prieš mamą. Jie išsiskyrė. Moteris pasiėmė vaikus ir išvyko į Azerbaidžaną, kur vaikus auklėjo labai griežtai.
Laisvai turkų ir farsi kalbomis kalbanti mergaitė slapta ėmė lankyti Baku chorą, nes jos tėvas nebūtų leidęs jai dainuoti. Kaip ir Talibanas, jis manė, kad muzika, ypač moterų dainavimas, yra draudžiama.
2013-aisiais Aryan (tai – jos sceninis vardas) padarė pavojingą ėjimą. Ji išvyko į Afganistaną – vietą, kuri mažiausiai tinkama jos muzikinei karjerai. Ten ji turėjo šeimą, tačiau buvo apribota tėvo draudimų. Čia ji ir pasirodydavo su dainomis, skirtomis kovoti už moterų teises. Bet kuriam jaunam artistui Afganistane garbė dalyvauti šou pavadinimu „Afganistano žvaigždė“. Nors Aryan nelaimėjo, bet sulaukė pripažinimo.
„Po šio šou buvau persekiojama gatvėje. Turėjau bėgti šešis kartus. Galiausiai išeidavau vilkėdama hidžabą. Kalbėjau apie feminizmą Afganistane, instagramo paskyroje, todėl sulaukdavau daugybės grasinimų“, – kalba Aryan.
Kabule ji gyveno su tėvo teta, jos pusbrolis mušė ją – kartą po pasirodymo jis jai smogė į pilvą. Moteris pabėgo, tačiau, kai vyrai išvydo ją viešumoje, ėmė įžeidinėti, juoktis iš jos. Aryan jiems neliko skolinga, todėl jie sužvėrėjo.
„Tai ne vienas žmogus prieš mane. Vyrai, kurie yra islamistai ir nekenčia moterų, nori, kad moterys sėdėtų namuose, ir nori, kad jos būtų vergės, todėl jie nusiteikę prieš mane. Jiems nepalanku, kad aš dainuoju. Jie nenorėjo, kad jų mama ar sesuo mokytųsi iš manęs“, – įsitikinusi ji.
Vyrai, kurie yra islamistai ir nekenčia moterų, nori, kad moterys sėdėtų namuose, ir nori, kad jos būtų vergės, todėl jie nusiteikę prieš mane. Jiems nepalanku, kad aš dainuoju. Jie nenorėjo, kad jų mama ar sesuo mokytųsi iš manęs, – įsitikinusi ji.
Tačiau dėl jų baimės Aryan tapo pavyzdžiu kai kurioms jaunoms miesto moterims. „Sahar“ persų kalba reiškia „aušrą“, o jos gerbėjai pradėjo naudoti šūkį Sahar nazdikast, reiškiantį „pokyčių aušra jau arti". Didėjant populiarumui, ji suprato negalinti likti Afganistane.
Tik Aryan nesitikėjo, kad smurtas ją seks iki Turkijos. Ji Kiršechyre apsigyveno su kita afganų pabėgėle, jos abi dirbo turkų restorane. Tačiau moterys nebuvo vienintelės pabėgusios iš Afganistano Kiršechyre – buvo migrantų afganų, kurie taip pat keliavo vieni.
Vieną šaltą gruodžio naktį Aryan išėjo iš draugės namų, nešina nešiojamuoju kompiuteriu, tuo metu trys vyrai ėmė ją sekti, farsi kalba aiškindami jai, kad ji Afganistano moterims parodė prastą pavyzdį. Kaip įprasta, Aryan nepatylėjo – pasakė jiems, kad tai visai ne jų reikalas. Vyrai moterį puolė – vienas stvėrė už kaklo, kitas smogė per galvą ir, kol atvyko policija bei greitoji, pabėgo. Kenčianti skausmą, sutraumuota ji atsidūrė ligoninėje.
„Didžiausias pavojus man Turkijoje yra tie patys afganai, nuo kurių bėgau iš Afganistano“, – konstatuoja ji. Aryan paprašė ją perkelti į Stambulą, ji tikėjo, kad ten galės gyventi saugiai ir tęsti muzikinę karjerą, tačiau jos prašymas buvo atmestas.
Vis dėlto ji persikėlė ten, atsisakiusi prieglobsčio Vakaruose. Dabar ji siekia nuolatinės gyventojos statuso Turkijoje, kuria daugiau muzikos klipų ir dirba nekilnojamo turto agentūroje. Atlikėjos muzika jau nebėra tokia tamsi, rašo teksto autorė.
Aryan sako, kad ji pasiilgsta draugų Afganistane, tačiau dabar, kai Talibanas siekia sugrįžti, jos viltis ten grįžti visai sumenko. Moteris teigia, kad taika ateis tik tuomet, kai kiekviena Afganistano moteris pakils kovoti. Jos pačios kova yra galios žinutė jos muzikoje.
„Dainuoju apie šalį, kuri sudaužyta, sugriauta, o aš už tai taip pat nukentėjau. Ar aš blogesnė už vyrus, kurie prievartauja moteris, kurie žudo kitus? Nemanau, kad esu nusidėjėlė dėl to, kad dainuoju“, –įsitikinusi ji.
Ar aš blogesnė už vyrus, kurie prievartauja moteris, kurie žudo kitus? Nemanau, kad esu nusidėjėlė dėl to, kad dainuoju, –įsitikinusi ji.
Afganistane moterys telkiasi, kad įtikintų JAV Vyriausybę ir toliau teikti pagalbą, protestuoja prieš smurtą socialiniuose tinkluose, ragina Talibaną įtraukti jas į taikos pokalbius. Marjan Mateen, Afganistano švietimo ministro pavaduotoja, teigė, kad ji vyko į provincijas visoje šalyje kalbėti su moterimis ir miestuose, ir kaimuose apie tai, ko jos tikisi iš ateities.
Ji išgirdo tų moterų nuomones, paženklintas įvairių smurtinių ir skurdo patirčių. Saugesnėse teritorijose moterys nori plėtros. Karo zonose saugumas yra prioritetas.
Vakarai investavo per daug į Afganistano moteris, kad leistų Talibanui ir kitoms ekstremistų grupėms sužlugdyti jų viltis. Jei yra taika, moterys turi būti jos dalimi, tačiau joms reikia tarptautinių sąjungininkų, rašo publikacijos autorė. Jų siunčiama žinia yra garsi bei aiški: jei nenorite mūsų savo šalyse kaip pabėgėlių, padėkite mums Afganistaną paversti saugesniu ir laisvu.
Moterų siunčiama žinia yra garsi bei aiški: jei nenorite mūsų savo šalyse kaip pabėgėlių, padėkite mums Afganistaną paversti saugesniu ir laisvu.
Kol karas siautėja, moterys bus smurto taikikliai – ir ne tik savo pačių šalyse. Vyrų smurtas prieš pabėgėles yra kita tamsioji kovos pusė, ir ji dažnai akivaizdi tokiose šalyse, kaip Turkija. Problema nebus išspręsta, kol nebus išrauta su šaknimis. O šios slypi Afganistane.
