„Galiausiai A.Solovjovas su ukrainiečiais nekontroliuojamose teritorijose pasirašė tautų taikos deklaraciją“, – teksto, rugsėjo 17 d. publikuoto „NewsOne“ kanalo tinklalapyje, antraštė galėjo likti daugumos skaitytojų nepastebėta. Juk Aleksandro Solovjovo vardas plačiajai publikai nieko nesako.
Tačiau šis manifestas žymi galutinį kanalo perėjimą į Rusijos įtakos zoną. Dabar, kai šį žingsnį žengė ir „112 Ukraine“, abiejų kanalų linija visiškai atitinka Viktoro Medvedčiuko (įtakingo ir V.Putinui artimo, prokremliško Ukrainos oligarcho, neseniai sugrįžusio į politinę avansceną – red.) interesus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pilkasis Ukrainos kardinolas V.Medvedčiukas grįžta į politiką: sieks taikos su Rusija
Tekstas nesulaukė daug dėmesio, nes publikacijos pasirodymo metu visi aptarinėjo „NewsOne“ dėl kitos priežasties: žurnalisto sumušimo per protestą prie Generalinės prokuratūros. Tiksliau, buvo teigiama, kad žurnalistai negali būti puolami nepaisant to, ar jie Kremliaus agentai, ar ne.
Tuo pat metu „NewsOne“ žurnalistai paskelbė taikos Luhanske sutarties deklaracijos pasirašymo ataskaitą.
Štai pagrindinės žinutės, kurios sudaro aptariamos publikacijos šerdį:
-
Ukraina yra agresorė: užpuolė savo pačios piliečius ir privertė juos gintis;
-
vykstantis karas yra pilietinis, nes Ukrainos piliečiai kovoja abejose pusėse;
-
karas tęsiasi, nes Ukrainos vyriausybė jo pagalba kraunasi turtus;
-
Ukraina privalo sustabdyti karą nutraukdama „žiaurumus“;
-
Vietoj dabartinės Ukrainos vyriausybės turi dominuoti „taikos politika“.
Visi šie naratyvai yra mums gerai žinomi iš Kremliaus žiniasklaidos: jeigu ištirtume jų gausą Rusijos propagandos Ukrainos žiniasklaidoje stebėsenos rezultatuose, juos rastume užuominose, netiesioginėje ezopinėje kalboje.
Dabar „NewsOne“ prašneko atvirai: agresorius yra Ukraina.
V.Medvedčiukas Rusijos agresijos nemato
Autorius prisimena, kaip tą pačią dieną, „NewsOne“ transliacijos metu Viktoras Medvedčiukas teigė, kad terminas „Rusijos agresija“ jam nepriimtinas.
Rusija, tiksliau, nuorodų į informaciją apie Rusiją trūkumas, taip pat yra sudėtinė šio pranešimo dalis. Lengva paaiškinti neatitikimus juos atpažįstantiems žmonėms: Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pripažino Rusijos karius praėjusiais metais buvus Donbase.
Pastarieji kritiniu momentu sustabdė agresoriaus puolimą, bet tada iškart atsitraukė. Rusijos kareiviai, periodiškai mirštantys arba paimami įkaitais, yra savanoriai, neabejingi savo brolių Donbase likimams. Rusijos dalyvavimas nekontroliuojamų teritorijų gyvenime – susirūpinimas ukrainiečiais, kuriuos apleido jų pačių šalis.
Krymas? Sudėtingesnė situacija, bet dažniausiai pokalbis po klausimo „kam priklauso Krymas?“ gali būti pakeistas į „Ukrainos“ ir „Ukrainos institucijų“ atsakomybės už pusiasalio „sprendimą tapti (Rusijos) dalimi“ klausimą. O iš čia jau netoli ir mintis apie tai, kad ateities taikos politika sudarys aplinkybes savanoriškam Krymo grįžimui.
Pažymėtina, kad pranešime nėra žodžio „Rusija“.
„Mes tikimės provokacijų ir iš Ukrainos, ir iš nekontroliuojamų teritorijų bei kaimyninių šalių specialiųjų tarnybų“, – teigė vienas iš „Rozumna sila“ partijos vadovų.
Jis pirmasis garsiai pareiškė savo nuomonę po to, kai į žurnalisto Arkadijaus Babčenkos gyvybę kėsinęsis ir Kremliaus finansuojamas Borisas Hermanas pripažino kaltę.
Savaime suprantama, teritorijų ir valstybių provokacijų minėjimas yra bandymas bent jau minimaliai sutirštinti spalvas kuriant scenarijų, neva Ukraina yra vienintelė kovų dalyvė ir pelnosi iš karo.
Ukraina neturi daug kaimyninių šalių, bet sunku įsivaizduoti, kuri iš jų galėtų suorganizuoti provokacijas prieš „Rozumna sila“. Rusija, jei tik norėtų, galėtų sąmoningai sustabdyti bet kokių sutarčių pasirašymą bent jau okupuotoje Luhansko regiono dalyje.
„NewsOne“ yra beveik vienintelė tik ukrainietiška žiniasklaidos priemonė, ligi šiol reguliariai kalbėjusi apie „Rozumna sila“ veiklą. Prieš metus naujai suformuotos partijos prisistatymo proga ten buvo jų reklama; tada kartais būdavo gaunama medžiaga su populistiniais partijos vadovo Aleksandro Solovjovo teiginiais ir kaltinimais, kad „Rozumna sila“ skyriai yra spaudžiami.
Rugsėjo 7 d. Oleksandras Savčenka, partijos pirmininko pavaduotojas, svečiavosi „NewsOne“ studijoje, kur jis pasisakė už vyriausybės keitimą ir „draugystės su Rusija“ stiprinimą.
Trūksta tyrimų
Vadinasi, galima kalbėti apie nuoseklią paramą žmonių grupei, kurios veiklą riboja prorusiški teiginiai ir tokios provokacijos kaip Luhanske. Faktas, kad ši provokacija įvyko su okupacinių institucijų žinia, niekur nedingsta, nors tekstas apie tai neužsimena.
Žinant sprendimus, priimamus okupuotose teritorijose, galima tvirtinti, kad Kremliaus pasiuntiniai bent kažkiek apie viską numanė.
Faktas, kad autoriai pabrėžė „Ukrainos piliečius“ ir „SBU leidimą“, primena apaštalą Paulių, kuris laiku pasinaudojo savo Romos pilietybe, kad Jeruzalėje nebūtų nuteistas. Tačiau formuluotė teigia A.Solovjovą ir O.Savčenką atstovaujant kitai pusei, nesusijusiai su Ukraina.
„Mes tikimės provokacijų iš Ukrainos“, „įsakų Ukrainos institucijoms ir visoms konflikto pusėms“ – tai nėra žmonių, save laikančių Ukrainos opozicija, retorika.
Tekstą iliustruojančiose nuotraukose tam tikri žmonės apsikabina ir pozuoja priešais Luhansko geležinkelio stotį. Tačiau iš laisvos teritorijos neįmanoma pasiekti Luhansko traukiniu, todėl traukinių stotis yra akivaizdžiai pasirinkta kaip simbolinė susitikimų vieta.
Ar apie šią provokaciją galima būtų pranešti policijai? Tikriausiai taip, jeigu pranešime būtų atsakyta į klausimus: „kas šie žmonės?“, „kaip ir kodėl jie atvyko ir tai suorganizavo?“ ir „kokia jo nuotaika ir ką SBU planuoja daryti toliau?“.
Tačiau pranešime nėra jokių kitų pozicijų, tik vadinamosios „Rozumna sila“ atstovų, o formuluotės „vis tiek pasirašė“ ir „išlaikė pažadą“ leidžia suprasti, kad tai nėra redakcinis tekstas, bet atsiųstas pačių provokatorių. Šio spėjimo tikslumą lengva patvirtinti nuėjus į jų tinklalapį, kur tekstas yra publikuotas taip pat, kaip ir televizijos kanalo tinklalapyje, tik antraštė kita.
To paties pranešimo versija, tik su pirminiu pavadinimu ir nuoroda į partijos tinklalapį, randama „KP in Ukraine“, priklauso Serhijui Kurčenkai. Panašus tekstas buvo publikuotas tinklalapyje „Apostrophe“, pritariančiam Vasyliui Filipčukui, idėjos išnuomoti Krymą Rusijai autoriui.
Ryšių su visuomene vaidmuo „Rozumna sila“ provokacijoje irgi buvo parodytas iš anksto apmokėtoje „Episode“ dalyje per „112 Ukraine“ televizijos kanalą, kuris šio vaizdo įrašo nepatalpino internete, bet „Rozumna sila“ pasirūpino tuo pati.
Tekste panaudotas mėgėjiškas vaizdo įrašas atskleidžia simbolinę A.Solovjovo ir „ukrainiečių“ brolybę, palaikomą labai į kareivius panašių žmonių. Įdomiausia tai, kad nei „NewsOne“, nei „112 Ukraine“ žurnalistai nedrįso filmuoti „sutarties“ pasirašymo.
Deja, išsamių žurnalistinių tyrimų iš kitų žiniasklaidos priemonių, kurios galėtų ištirti provokaciją ir pateiktų Ukrainos teisėsaugos pareigūnų poziciją (ne tik per Georgijaus Tukio „Facebook“ pranešimą), negalima rasti. Galbūt žurnalistai paprasčiausiai nusprendė nekreipti dėmesio į ribinę kampaniją.
Juo geriau. Stebint „NewsOne“ ir „112 Ukraine“ retorikos ir informacijos politikos pasikeitimus, galima numatyti, kad tų kanalų transliacijose padaugės tiesioginių raginimų „Ukraina, kapituliuok“ ir kitų aiškių Rusijos propagandos formų.
Jie yra užtikrinti dėl savo neliečiamumo. Ukraina ir tarptautinės organizacijos turi pakankamai žodžio laisvės gynėjų, kurie yra pasiruošę veikti ir uždengti Rusijos agentus savo kūnais.
Rusijos agentai dabar yra be kabučių.
Iš DetektorMedia vertė Lina Tylaitė
--
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
