„Man reikėjo apsikirpti... Ir, aišku, tai neabejotinai simboliška. Viskas, ką darome yra simboliška, – vėliau sakė Ai Weiwei. – Man tai reiškia, kad dalis mano plaukų liko ant žemės, ir jie niekada man nebesugrįš.“
Ai Weiwei asmeniškai susidomėjo tūkstančiais pabėgėlių ir migrantų, kurie rizikavo gyvybėmis, kad pasiektų Europą, bet jų kelionė nutrūko, kai virtinė šalių uždarė savo sienas.
Šeštadienį menininkas pastatė baltą rojalį ištryptame pažliugusiame lauke pabėgėlių stovykloje prie Graikijos sienos su Makedonija, suteikdamas galimybę vienai jaunai sirei pirmąkart per kelerius metus prisiliesti prie klavišų.
Pliaupiant smarkiam lietui 24 metų Nour Alkhzam, puoselėjančiai viltį pasiekti Vokietiją, kur jau iškeliavo jos vyras, 20 minučių skambino fortepijonu, pridengta nuo darganos polietileno lakštu, kurį laikė Ai Weiwei ir kiti.
Idomenio stovykloje apie 14 tūkst. migrantų ir pabėgėlių yra įstrigę ir gyvena sunkiomis sąlygomis, kai Makedonija ir kitos Balkanų šalys uždarė sienas, mėgindamos suvaldyti atvykėlių antplūdį.
Ai Weiwei, kuris buvo rakštis Kinijos komunistinei valdžiai, ne kartą pasisakė palaikydamas pabėgėlius ir smerkė Europos politikų veiksmus sprendžiant šią krizę.
Praeitą mėnesį jis pakabino tūkstančius gelbėjimosi liemenių, išmestų į Graikiją atplaukusių migrantų, ant Berlyno koncertų rūmų „Konzerthaus“ kolonų.
Sausį šis menininkas uždarė savo darbų parodą Kopenhagoje, protestuodamas prieš tos šalies įstatymų leidėjų sprendimą suteikti institucijoms galią konfiskuoti prieglobsčio prašančių asmenų turtą.
Ai Weiwei, laikomas iškiliausiu Kinijos šiuolaikinio meno kūrėju, padėjo suprojektuoti Pekino olimpiados stadioną, pramintą „Paukščio lizdu“, taip pat rengė parodas visame pasaulyje, bet dėl savo veiklos dažnai užsitraukdavo Kinijos valdžios nemalonę.
2011 metais jis buvo suimtas 81 dieną dėl savo pasisakymų už demokratiją ir žmogaus teises, taip pat Pekino vyriausybės kritiką.
