JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas nori, kad apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, jog po išstojimo siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira, būtų apskritai atsisakyta.
Sparčiai artėjant spalio 31-ąją numatytam „Brexit“ ir B.Johnsonui atmetant galimybę atidėti išstojimą, ES spaudžia JK pateikti veiksmingų alternatyvų prieštaringai vertinamam mechanizmui.
„Visi norime susitarimo, bet iki šiol Britanijos vyriausybė nepasiūlė nieko patikimo, kas galėtų būti apsidraudžiamosios priemonės alternatyva“, – sakė Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney, atvykęs į Helsinkį dalyvauti ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Jei situacija pasikeis – puiku. Išnagrinėsime tai Dubline. Dar svarbiau, jog tai galės būti pagrindas diskusijoms Briuselyje. Tačiau tai turi būti rimta“, – sakė ministras.
„Brexit“ šalininkų susirūpinimas, kad dėl apsidraudžiamosios priemonės JK liks neribotam laikui supančiota su ES, nes turės laikytis jos taisyklių, buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių britų parlamentarai triskart atmetė pernai parengtą vadinamąjį skyrybų susitarimą.
Briuselis ir Dublinas tvirtina, kad apsidraudžiamoji priemonė iš esmės skirta apsaugoti ES bendrąją rinką ir užkirsti kelią tarpkonfesinio smurto atsinaujinimui Šiaurės Airijoje.
B.Johnsonas nori pakeisti apsidraudžiamąją priemonę įsipareigojimu ateityje rasti vadinamuosius alternatyvius mechanizmus. Tačiau S. Coveney sakė, jog to nepakanka.
„Neleisiu, kad išties svarbus išstojimo sutarties elementas būtų iš jos pašalintas... ir pakeistas kažkuo, kas neatlaiko kritikos ir tėra pažadas, kad bus stengiamasi išspręsti problemą, bet nepaaiškinama, kaip“, – sakė Airijos diplomatijos vadovas.
„Nei Airija, nei ES nepalaikys tokio požiūrio“, – pridūrė jis.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas taip pat paragino Londoną patekti konkrečių pasiūlymų.
„Negalima to [sienos problemos] išspręsti be detalių“, – sakė jis.
Abiejų pusių „Brexit“ derybininkai visą rugsėjį susitikinės dukart per savaitę ieškoti išeitis iš aklavietės, ketvirtadienį pranešė Londonas.
B.Johnsonas laikosi pozicijos, kad kad Jungtinė Karalystė bet kokiu atveju – su vadinamąja skyrybų sutartimi ar be jos – turi spalio 31 dieną palikti ES.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė, kad ji neramina „Brexit“ be sutarties galimybė.
„Išstojimas be sutarties būtų katastrofa abiem pusėms. Tai atsieitų tūkstančius darbo vietų ir veltui sukeltų bereikalingų bėdų“, – kalbėjo jis.
„Vis dar tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – pridūrė Liuksemburgo ministras.
