Žurnalistai nustatė penkias chemijos bendroves, kuriose akcijų paketus valdo penki Vakarų sankcionuoti milijardieriai ir kurios, remiantis geležinkelių duomenimis, nuo karo pradžios iki šių metų rugsėjo mėn. tiekė daugiau kaip 75 proc. pagrindinių cheminių medžiagų, geležinkeliais gabenamų kai kurioms didžiausioms Rusijos sprogmenų gamykloms.
Naujienų agentūros atlikta analizė pirmą kartą atskleidė, kaip stipriai gamyklos, sudarančios Rusijos karo mašinos dalį, priklauso nuo šių asmenų ir jiems priklausančių bendrovių.
Tarp milijardierių yra buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius ir Vagitas Alekperovas, kurį balandžio mėnesį „Forbes“ paskelbė turtingiausiu Rusijos žmogumi. Jo turtas vertinamas 28,6 mlrd. dolerių.
R.Abramovičius ir V.Alekperovas neatsakė į prašymus pateikti komentarus. Londono biržoje kotiruojama bendrovė „Evraz“, kurioje R.Ambramovičius valdo 28 proc. akcijų, teigė, kad tiekė chemines medžiagas „tik civilinėms reikmėms“.
Tuo tarpu naftos perdirbimo įmonė „Lukoil“, kurios akcijų paketą valdo V.Alekperovas, nurodė, kad „negamina sprogmenų ar su jais susijusių komponentų“.
Masačusetso universiteto profesorė Anna Nagurney, atidžiai tyrinėjanti tiekimo grandinės tinklus, susijusius su Ukrainos ir Rusijos karu, ir apžvelgusi „Reuters“ išvadas, teigė, kad šios penkios bendrovės padėjo Maskvai ne tik tiekdamos esminius cheminius ingredientus amunicijai, bet ir užsidirbdamos labai reikalingos valiutos iš civilinių produktų, įskaitant trąšas, eksporto.
„Šios chemijos bendrovės gali veikti kaip civilinės, tačiau jos palaiko karo veiksmus“, – pareiškė profesorė.
Siekdama nustatyti, iš kur pagrindinės Rusijos šaudmenų gamyklos gauna atsargas, agentūra išanalizavo daugiau kaip 600 tūkst. geležinkelio siuntų, kuriomis nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. buvo gabenamos sprogmenims gaminti reikalingos cheminės medžiagos, judėjimą.
Geležinkelių duomenis iš dviejų komercinių Rusijos duomenų bazių agentūrai „Reuters“ pateikė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Open Source Centre“, užsiimanti viešai prieinamos žvalgybinės informacijos rinkimu ir galimų sankcijų pažeidimų stebėsena. Duomenyse išsamiai nurodyta kiekvieno vagono krovinio rūšis, svoris, kilmė ir paskirties vieta, prekes siuntusios ir jas gavusios bendrovės pavadinimai.
Siekdama patvirtinti duomenų tikslumą, „Reuters“ kryžminiu būdu patikrino abiejų duomenų bazių duomenis. Tačiau naujienų agentūrai nepavyko patvirtinti, ar į duomenis buvo įtrauktas kiekvienas geležinkelio krovinys, gabenamas į sprogmenų gamyklas, ir kokiu mastu gamyklos gaudavo krovinius keliais.
Duomenys parodė, kad milijardierių valdomos bendrovės tiekė svarbius ingredientus penkioms sprogmenų ir šaunamųjų miltelių gamykloms Rusijoje, kurioms taikomos Vakarų sankcijos. Šios gamyklos yra milžiniškos Rusijos valstybinės ginklų ir automobilių gamintojos „Rostec“ patronuojamosios įmonės.
Remdamasi nutekintomis mokesčių sąskaitomis faktūromis, apimančiomis dalį 2023 m., „Reuters“ taip pat galėjo patikrinti, kad keturios cheminių medžiagų įmonės buvo keturių sprogmenų gamintojų tiekėjos.
Nei Kremlius, nei Gynybos ministerija, nei „Rostec“ neatsakė į „Reuters“ klausimus apie civilinių bendrovių vaidmenį tiekiant Rusijos šaudmenų gamybai reikalingas medžiagas.
Prieš karą visos sprogmenų gamyklos, stengėsi diversifikuoti veiklą, gamino ir civilinėms reikmėms skirtus sprogmenis ar šaunamuosius miltelius. Agentūra „Reuters“ negalėjo nustatyti, ar tokie pardavimai civilinėms reikmėms tęsiasi ir ar tiekiamos cheminės medžiagos gali būti skirtos civilinėms reikmėms.
Miuncheno universiteto energetikos profesorius Thomas Klapotke, padėjęs agentūrai „Reuters“ išanalizuoti duomenis, teigė, kad nors visos žaliavos gali būti panaudotos įvairiais tikslais, į konkrečias gamyklas atvežamų konkrečių sprogmenų gamybai reikalingų cheminių medžiagų vagonų krovinių derinys yra „raudona vėliava“.
Pasak kelių ekspertų, su kuriais kalbėjosi „Reuters“, ši analizė yra naujas įrodymas, kad Vakarų sankcijų Rusijai įvedimo strategija, kuria ji baudžiama už invaziją į Ukrainą, nesugebėjo pažaboti jos karinės gamybos apsukų.
Nors patiems milijardieriams visos Vakarų sankcijos yra taikomos, susijusios chemijos pramonės bendrovės iš esmės išvengė didelių finansinių sankcijų arba draudimų importuoti svarbiausias prekes iš JAV ar Europos Sąjungos.
Didžiąją dalį šių chemijos gamyklų produkcijos sudaro civiliniai produktai, pavyzdžiui, trąšos, kurios yra labai svarbios žemės ūkiui. Ilgalaikė Vakarų politika maisto produktams netaiko sankcijų, kad besivystančios šalys išvengtų bado ir diplomatinio smūgio.
Buvęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas Peteris Harrellas, pirmaisiais karo metais dirbęs su sankcijomis Rusijai, o dabar dirbantis mokslininku „Carnegie" tarptautinės taikos fonde, sakė, kad galbūt atėjo laikas peržiūrėti tuos 2022 m. sprendimus dabar, kai valstybės, kurios kadaise priklausė nuo Ukrainos ir Rusijos dėl kviečių ir trąšų, turėjo laiko susirasti alternatyvių šaltinių.
„Galbūt, vertinant šiandien, šioms bendrovėms būtų skirtos sankcijos“, – pažymėjo P.Harrellas, komentuodamas „Reuters" išvadas.
Tačiau Kanados Gvelfo universiteto žemės ūkio profesorius Manishas N.Raizada perspėjo, kad sankcijų taikymas Rusijos chemijos bendrovėms gali kelti pavojų šimtams milijonų smulkių ūkininkų, o ekonominis poveikis Rusijai bus nedidelis.
JAV Iždo departamento, kuris koordinuoja Vašingtono sankcijas, ir Jungtinių Tautų vystymo programos atstovai atsisakė komentuoti „Reuters“ išvadas.
Europos Komisijos atstovas spaudai, atsakydamas į klausimus apie chemijos bendroves, sakė: „Aktyviai nagrinėjame galimybes imtis papildomų priemonių, kad padidintume spaudimą ir pašalintume spragas taip, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių maisto saugumui.“
Atstovas spaudai pabrėžė, kad bet kokie veiksmai bus imtasi tik atlikus kruopščią bet kokių priemonių veiksmingumo ir jų poveikio Europos bendrovėms analizę. Tačiau jis pažymėjo, kad ES sankcijos jau būtų taikomos bendrovėms, net jei jos nebūtų konkrečiai nurodytos, jei jos būtų kontroliuojamos arba priklausytų asmeniui, kuriam taikomos sankcijos.
