Jei ši propagandinė interpretacija būtų teisinga, įsiverždama į Ukrainos teritoriją Rusija nebūtų padariusi jokio tarptautinės teisės pažeidimo. Tačiau Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos sienas patvirtina įvairios tarptautinės sutartys, įskaitant ir pasirašytąsias su Rusija, jos pripažįstamos įvairių organizacijų. Valstybės net neprivalo registruoti savo sienų Jungtinėse Tautose (JT).
Pasigedo sienų registracijos
Internete jau nuo karo pradžios klajoja tekstas, esą „JT generalinis sekretorius paskelbė, kad Ukraina nuo 1991 m. nepateikė prašymo įforminti sienas, todėl Ukrainos valstybė neegzistuoja“.
Organizacijos vadovas esą 2014 m. balandžio 7 d. padarė „stulbinantį pareiškimą“, kurio „sklaida Ukrainos žiniasklaidoje ir internete uždrausta“.
JT Saugumo Tarybos posėdyje tariamai buvo primintas dviejų valstybių konfliktas ir padaryta išvada: „Ukraina nuo 1991 m. gruodžio 25 d. (tuo metu nustojo egzistavusi Sovietų Sąjunga – red. past.) neįregistravo savo sienų.“ Kitaip tariant, neįvykęs Ukrainos, kaip suverenios valstybės, sienų įregistravimas organizacijoje.
„Todėl galima daryti prielaidą, kad Rusija nedaro jokių pažeidimų Ukrainos atžvilgiu“, – teigiama tekste, kurio autorystė priskirta kažkokiam Aleksandrui Paninui iš „Centrinių naujienų“.
Pagal Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sutartį, Ukrainos teritorija esanti SSRS administracinis vienetas. „Todėl niekas negali būti kaltinamas separatizmu ir prievartiniu Ukrainos sienų keitimu, – aiškina autorius. – Pagal tarptautinę teisę šalis tiesiog neturi oficialiai pripažintų sienų.“
Norėdama išspręsti šią problemą, Ukraina tariamai turi užbaigti sienų su kaimyninėmis šalimis demarkaciją ir gauti šių, įskaitant Rusiją, pritarimą dėl bendros sienos.
Toliau A.Paninas iškelia klausimą, ar Rusija pasirašys sienos sutartį su Ukraina, ir pats į jį atsako neigiamai: „Kadangi Rusija yra SSRS teisių perėmėja, Ukrainos, Baltarusijos ir Naujosios Rusijos (taip vadinama apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų sąjunga – red. past.) teritorijos priklauso Rusijai ir niekas neturi teisės disponuoti šiomis teritorijomis be jos sutikimo.“
Ukrainos Sovietų Socialistinė Respublika (USSR) net buvo viena iš Sovietų Sąjungos steigėjų, o ne atvirkščiai.
Tekstą autorius baigia patikinimu, esą pagal Budapešto memorandumą ir kitus susitarimus Ukraina neturi sienų, ši valstybė tariamai neegzistuoja ir niekada neegzistavo.
Šis tekstas socialiniuose tinkluose ir įvairiuose interneto puslapiuose pasirodė ne tik rusų kalba, jis buvo paskelbtas ir angliškai, prancūziškai (čia, čia, čia, čia, čia), vokiškai (čia), graikiškai (čia), bulgariškai (čia), platinamas ir be nurodytos autorystės.
Suverenitetą pripažino iškart
Išvedžiojimai, esą Ukraina buvo tik SSRS dalis ir nebėra atskira valstybė, šiai nustojus egzistuoti, yra klaidingi. Jie prieštarauja ne tik galiojančioms tarptautinės teisės normoms, bet net ir sovietiniams teisiniams dokumentams.
Ukrainos Sovietų Socialistinė Respublika (USSR) net buvo viena iš Sovietų Sąjungos steigėjų, o ne atvirkščiai. Formaliai ji radosi ir veikė kaip nepriklausomas tarptautinės teisės subjektas dar prieš SSRS įkūrimą prieš bemaž 100 metų.
1921 m. kovo 18 d., kai buvo pasirašyta Rygos taikos sutartis su Lenkija, USSR ir Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika veikė kaip atskiri savarankiški subjektai. Sutarties 2-ame straipsnyje net buvo nurodyta: „Abi susitariančiosios šalys, vadovaudamosi tautų apsisprendimo principu, pripažįsta Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybę <...>“.
Abi susitariančiosios šalys, vadovaudamosi tautų apsisprendimo principu, pripažįsta Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybę.
SSRS pačioje 1922 m. pabaigoje įkūrė kelios sovietinės nominaliai nepriklausomos valstybės – Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės Socialistinė Federacinė Tarybų Respublika (Gruzija, Azerbaidžanas bei Armėnija).
1945-ųjų rudenį kuriant JT, Ukraina net buvo viena iš organizacijos steigėjų. Oficialiame JT tinklalapyje nurodyta nurodyta, kad Ukraina yra narė nuo organizacijos pirmos egzistavimo dienos – tų metų spalio 24-osios. Palyginimui – Lietuva jai priklauso tik nuo 1991 m. rugsėjo 17 d.
Nors Ukraina priklausė SSRS, ji visą tą laiką išliko JT nare. Žlugus SSRS, ji nebuvo priimta atgal, tik 1991 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė oficialiai atsisakanti ligtolinio pavadinimo Ukrainos Sovietų Socialistinė Respublika ir liko vien Ukraina.
1991 m. gruodžio 1 d. referendume Ukrainos gyventojai didžiule balsų dauguma pasisakė už nepriklausomybę nuo žlungančios SSRS.
Jos atsiskyrimo teisėtumą pripažino ir Rusijos valdžios institucijos. Susitarime dėl NVS įkūrimo teigiama: „Mes, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina, kaip Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos valstybės, pasirašiusios 1922 m. Sąjungos sutartį, toliau – Aukštosios Susitariančiosios Šalys, pažymime, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip tarptautinės teisės subjektas ir geopolitinė realybė, nustoja egzistuoti.
Todėl 5 straipsnyje konkrečiai numatyta: „Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta ir gerbia viena kitos teritorinį vientisumą bei esamų sienų neliečiamumą Tautų Sandraugoje".
Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba ratifikavo šį dokumentą 1991 m. gruodžio 12 d. Vėliau prie NVS prisijungė dar aštuonios šalys.
Po trejų metų Rusija kartu su Jungtine Karalyste, JAV ir Ukraina pasirašė memorandumą dėl saugumo garantijų, susijusių su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (dar vadinamą Budapešto memorandumu).
Jo 1-ame straipsnyje pažymėta, kad pirmosios trys patvirtina savo įsipareigojimą „gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas, laikantis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (Helsinkio) Baigiamojo akto principų“.
Sutartis buvo pasirašyta
Dauguma dabartinių valstybės sienų istoriškai susiformavo remiantis sutartimis tarp šalių. Abipusis pripažinimas yra svarbi naujos valstybės kūrimo ir sienų nustatymo dalis. Tam svarbūs trys veiksniai: apibrėžta teritorija, vyriausybė ir nuolatiniai gyventojai.
Jungtinės Tautos neturi teisės „pripažinti jokios valstybės ar vyriausybės“.
Ir naujų valstybių atsiradimas, ir egzistuojančių valstybių skilimas į kelis darinius JT yra įprastas reiškinys. Žlugus Sovietų Sąjungai, buvo parengtos gairės, kaip elgtis tokiais atvejais. 165 puslapių dokumente nenurodyta, kad valstybės turi užregistruoti savo sienas šioje organizacijoje.
JT neturi teisės „pripažinti jokios valstybės ar vyriausybės“. Ši organizacija, kaip nepriklausomų valstybių asociacija, gali tik priimti į savo gretas naują valstybę arba akredituoti naujos vyriausybės atstovus, paaiškinta jos interneto svetainėje.
Nėra ir tokio dalyko kaip sienų registracija, dar vasarį naujienų agentūrai AFP sakė Sofijos universiteto Tarptautinės teisės katedros docentė Mira Kaneva.
„Sienos pripažįstamos pasirašant atitinkamą sutartį, kurioje išdėstoma dalyvaujančių šalių valia, – teigė ji. – Pripažinimas įsigalioja ratifikavus sutartį, o ne ją užregistravus JT, kurios registruoja tarptautines sutartis.“
1997-aisiais dvišale sutartimi Rusija pakartojo Budapešto memorandume užfiksuotą poziciją. Prezidentų Boriso Jelcino ir Leonido Kučmos pasirašyto dokumento 2-ame straipsnyje teigiama, kad „Susitariančiosios Šalys gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir pripažįsta tarpusavio sienų neliečiamumą“.
2003 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl valstybių sienos. Prie šio 376 puslapių dokumento pridėti ir išsamūs žemėlapiai.
Kalbėjo apie Ruandos genocidą, ne Ukrainą
Internete plintančiame įraše aiškinama, esą 2007-2016 m. JT generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs B.Ki-moonas teigė, kad Ukraina nepateikė prašymo įregistruoti savo sienas ir neegzistuoja kaip suvereni valstybė.
Naujienų agentūra AFP surado jo 2014 m. balandžio 7 d., kai esą nuskambėjo tokia frazė, darbotvarkę. Pasirodė, kad tądien generalinis sekretorius lankėsi Ruandoje ir dalyvavo 20 metų anksčiau vykusio genocido minėjimo renginiuose (apie tai galima paskaityti čia, čia).
JT tinklalapyje galima rasti renginyje pasakytą B.Ki-Moono kalbą. Joje niekur neminima Ukraina kaip valstybė ar „administracinis vienetas“, sienų klausimas.
Kaip žinoma, tų metų kovą Rusija po neteisėto ir tarptautiniu mastu nepripažinto referendumo aneksavo Krymą. Po kelių savaičių Ukrainos rytiniame Donbaso regione tvyrojo didelė įtampa.
Balandžio 7-ąją padėtis Ukrainoje buvo aptarta Niujorke surengtame generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojo Farhano Haqo brifinge.
Paklaustas apie neramumus Rytų Ukrainoje, jis pažymėjo, kad JT vadovas yra „labai susirūpinęs dėl savaitgalį sustiprėjusio nestabilumo Rytų Ukrainoje“.
B.Ki-Moonas per savo atstovą paragino visus, kurie atsakingi už padėtį ir turi jai įtakos, mažinti įtampą. Tą patį F.Haqas pakartojo kitą dieną per kasdienį spaudos brifingą.
Galima spėti, kad JT vadovas cituojamus žodžius ištarė Saugumo Tarybos posėdyje. Tačiau tą balandžio 7-ąją ji nebuvo susirinkusi.
Sugalvojo dar 2014-aisiais?
B.Ki-Moonas ne tik nesakė jam priskiriamos frazės. Nei jis, nei kai kurie kiti aukšti JT pareigūnai, 2014-ųjų pavasarį kalbėdami apie situaciją Ukrainoje, neginčijo šios valstybės sienų. Priešingai – visi saugoti savo suverenitetą Rusijos grėsmių akivaizdoje (čia, čia, čia).
Priešingai nei tvirtinama internete skelbiamame įraše, organizacijos vadovas nuolat ragino apsaugoti Ukrainos statusą (čia, čia, čia, čia).
2015 m. gegužę, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines lankydamasis Kyjive, B.Ki-moonas priminė, kad Ukraina yra viena iš JT steigėjų. Kitaip tariant, pripažino jos, kaip suverenios valstybės, statusą.
Tai patvirtina ir faktas, kad Ukraina ne kartą (1948-1949 m., 1984-1985 m., 2000-2001 m., pastarąjį sykį – 2016-2017 m.) buvo išrinkta Saugumo Tarybos nare.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Hennadijus Udovenka 1997-1998 m. net ėjo trijų JT Generalinių Asamblėjų pirmininko pareigas.
Abejonės dėl Ukrainos teisinio statuso internete jau buvo keliamos 2014 m. netrukus po Krymo aneksijos, pavyzdžiui, Ukrainos politiko ir oligarcho Viktoro Medvedčuko įkurtos prorusiškos organizacijos „Ukrainos pasirinkimas“ tinklalapyje.
Kaip tik šiame balandžio 8 d. paskelbtame tekste buvo nurodyta, esą B.Ki-Moonas apie Ukrainos sienas kalbėjo išvakarėse, taigi balandžio 7-ąją.
A.Panino pasirašytas tekstas su nuoroda į Naujosios Rusijos centrinę informacijos agentūrą (iš to gimė pavadinimas „Centrinės naujienos“) ir tinklalapį novorus.info buvo paskelbtas jau tų pačių metų gegužę.
Melagiena buvo atgaivinta šiemet pačioje vasario pabaigoje, po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Ją tuomet paneigė kazachų faktų tikrintojai.
Internete paieškojus informacijos apie minėtą A.Paniną, pirmiausiai išmetami tinklalapiai apie kelis sovietų ir rusų aktorius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
