Ukrainos kalbos įstatymas buvo vienas paskutiniųjų, kuriuos pasirašė buvęs šalies prezidentas Petro Porošenka 2019 metų pavasarį. Jis nuolat pabrėždavo būtinybę saugoti ukrainiečių kalbą.
Teisės aktas įsigaliojo tų pačių metų liepą, šalį jau valdant prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ir nuo tada apima vis daugiau sričių.
Ukrainiečių kalba privaloma reklamose, viešosiose įstaigose. Įstatymas taip pat taikomas radijo, televizijos laidoms, serialams, filmams. Pastarieji gali būti ne ukrainiečių kalba, tačiau privalomai dubliuojami arba titruojami.
Sekmadienį įsigaliojo kalbos įstatymo nuostata, įpareigojanti Ukrainos nacionalinę žiniasklaidą publikuoti leidinius oficialia šalies kalba.
Pagal įstatymą visi nacionaliniai laikraščiai ir žurnalai turi būti leidžiami ukrainiečių kalba. Įstatymas nedraudžia publikuoti rusų kalba, bet numato, kad turi būti skelbiama ir lygiagreti vienodos apimties ir tiražo ukrainietiška versija.
Ukrainos kalbos įstatymas kas kartą įsigaliojus naujoms jo nuostatoms sulaukia didžiulio atgarsio Rusijoje. Maskva kaltina Kijevą rusakalbių engimu Ukrainoje. Kijevas atšauna, kad tik gina valstybinę kalbą.
Tačiau Ukrainos kalbos įstatymą sukritikavo ir Europos Tarybos patariamoji Europos komisija „Demokratija per teisę“, dar vadinama Venecijos komisija.
Tuo metu 15min kalbinti Ukrainos žurnalistai teigė, kad kalbos klausimas šalyje dažnai yra politizuojamas.
Jie tvirtino, esą kalbų dėl „rusakalbių engimo“ nebūtų, jei po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. Ukraina būtų labiau puoselėjusi savo kalbą, o ne leidusi rusifikuoti dalį gyventojų.
1989 metų gyventojų surašymo duomenimis, Ukrainoje gyveno 72 proc. ukrainiečių ir 22 proc. rusų. 2001-aisiais – jau 77,5 proc. ukrainiečių ir 17 proc. rusų.