Kaip pristatydamas renginio idėją teigė prof. L. Mažylis, įvykius Baltarusijoje seka visas pasaulis, tačiau viešojoje erdvėje kiek stinga gilesnio, akademinio, sistemingo požiūrio į dabartinę situaciją. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad studentai kaimyninėje šalyje yra itin aktyvūs protestų dalyviai, tačiau kokia yra dėstytojų, universitetų pozicija? Pagaliau, ar ir kaip tarptautinė mokslo bendruomenė galėtų padėti kolegoms Baltarusijoje? Kaip skirtingi požiūriai į vykstančius įvykius veikia pačią visuomenę ir prie ko tai veda? Skirtingose šalyse prie savo kompiuterių ekranų susirinkę renginio dalyviai aptarė ne tik šiuos, bet ir nemažai kitų klausimų.
Skirtingos grupės – skirtingi ir požiūriai
Pradžioje buvo informacijos vakuumas, <...> dabar atsirado tikra informacijos griūtis.
Pokalbį pradėjo akademinio pasaulio atstovė, Valstybinio Baltarusijos universiteto Tarptautinių santykių fakulteto prodekanė dr. Elena Pilgun. Ji atkreipė dėmesį, jog itin pakito pati informacijos apie įvykius Baltarusijoje sklaida. „Pradžioje buvo informacijos vakuumas, susijęs su interneto blokavimu šalyje, dabar atsirado tikra informacijos griūtis, kai skirtingos grupės turi ir skleidžia skirtingus požiūrius į tai, kas vyksta“, – pastebėjo ji.
Dr. E.Pilgun išskyrė kelias ryškiausias grupes: pirmoji grupė seka oficialius kanalus, žiūri televiziją ir paprastai ji palaiko dabartinę valdžią, kita grupė yra jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, sekantys įvairius „Telegram“ kanalus, ypač NEXTA, jie dažnai yra ir aktyvūs protestų dalyviai, trečioji grupė ir televiziją žiūri, ir žinias socialiniuose tinkluose seka, tarp jų yra ir daug mokslininkų ir, pagaliau, yra nedidelė grupė žmonių, kurie visai nenori būti įtraukti į politiką. „Visose šiose grupėse yra ir akademinės bendruomenės žmonių, studentų “, – pastebėjo dr. E.Pilgun. Jos nuomone, dabartiniame Baltarusijos nestabilume, dvi informacinės realybės veda prie tolesnio išsiskyrimo, o ne suartėjimo, nes viena pusė tiki viena versija, kita – kita. Antra vertus, Baltarusijos visuomenė pastarųjų savaičių įvykiuose tapo ne tik žiūrovais, bet ir turinio gamintojais: čia pat mitinguose filmuojama, fotografuojama, girdėti foninės replikos, tad lengva įsitikinti tuo, kas vyksta.
Pasigenda balsų ne iš Minsko universitetų
Klaipėdos universiteto (KU) Viešosios administracijos ir politikos katedros vedėjas doc. dr. Jaroslavas Dvorakas, teigė, jog jam, kaip išoriniam stebėtojui, susidarė įspūdis, jog aktyvūs yra Baltarusijos mokslininkai, dirbantys užsienyje, pirmiausia Vilniuje veikiančiame Europos humanitariniame universitete, tačiau kyla klausimas, kiek jie aktyvūs šalies viduje. Doc. dr. J.Dvorako manymu, pačioje Baltarusijoje aktyvūs yra valstybinių universitetų Minske studentai, tačiau jis pasigenda balsų iš kitų didžiųjų miestų – Gomelio, Vitebsko ir kitų. Anot doc. dr. J.Dvorako, nors susidaro įspūdis, jog universitetų administracija nesiima jokių sankcijų prieš įsitraukusiuosius į protestus, tačiau sklinda žinios, kad vis tik tokių atvejų yra. „Lieka atviras klausimas, ar išvis galima kalbėti apie homogenišką Baltarusijos akademinę visuomenę, ar mes matome skirtingas stovyklas. Taip pat įdomu, kiek aktyvų tarpusavio bendradarbiavimo tinklą gebės kurti studentai ir kiek dalyvaujantieji protestuose galės tęsti savo studijas“, – retorinius klausimus kėlė KU atstovas.
Situacijos analizės – dar tik užuomazgos
Gana atsargiu požiūriu į ateities įvykių kryptį savo šalyje pasidalijo Politinių mokslų instituto „Palitychnaya sphera“ Baltarusijoje direktorius dr. Andrejus Kazakevichius. Anot jo, didžioji problema ta, jog šiuo metu Baltarusija neturi jokio realaus pokyčių koncepto, nors ne vienus metus kalbama apie konstitucijos keitimus, net neaišku, kaip ta naujoji konstitucija galėtų atrodyti. „Lukašenka ir jam lojalūs valdžios atstovai neturi jokio supratimo, kokią politinę sistemą jie kur po šios krizės, todėl jie kalba apie konstitucijos pokyčius, bet ir tai pirmiausia tai yra išorės įtaka, labiausiai Rusijos. Europos Sąjunga taip pat spaudžia dėl to, kad turi vykti dialogas“, – sake jis. Anot šio diskusijos dalyvio, nors galima kalbėti apie besiformuojančią pilietinę visuomenę Baltarusijoje, vyksta visuomenės mobilizacija, tačiau išlieka klausimas, kokie bus tie mechanizmai, per kuriuos pokyčiai galėtų vykti. O šiuo metu, jo nuomone, net įsivyravo savotiška pato situacija.
Prof. L.Mažylio paklaustas apie akademinės visuomenės vaidmenį, dr. A.Kazakevichius prisipažino nesantis optimistas dėl kokių nors realių veiksmų, mat akademinė bendruomenė telkiasi valstybiniuose šalies universitetuose, o ten yra tam tikri kontrolės mechanizmai. Aktyviausi, pasak jo, yra akademinės visuomenės nariai, veikiantys išorėje. „Paaiškinti, kas įvyko Baltarusijos visuomenėje, mes galėsime gal kokiais kitais metais, nes duomenys, liudijimai, dar tik renkami, kol kas matome tik analizės užuomazgas“, – procesų sudėtingumą ir įvairiakryptiškumą apibendrino vienas iš virtualaus renginio dalyvių.
Astravo AE kaina – ir dar didesnė priklausomybė nuo Rusijos
Lietuvos Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiasis tyrėjas dr. Vidmantas Adomonis į pokalbį įsiliejo savo įžvalgomis apie Astravo atominės elektrinės vaidmenį bendrame šiuolaikinės Baltarusijos ir jos santykių su užsieniu paveiksle. Jis priminė, kad ruošdamasi jau lapkričio pradžioje paleisti pirmąjį elektrinės reaktorių Baltarusija pademonstravo visiškai neatsižvelgianti nei į ES ekspertų rekomendacijas, nei į prašymus konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Į kokią situaciją visa tai stumia Baltarusiją? „Šiais metais Baltarusija susitarė su Rusija dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, tačiau per kelerius metus Baltarusija tik dar stipriau grims į skolas Rusijai <…> Astrave pagamintos elektros nepirks nei Lietuva, nei Lenkija, taip daryti linkusi ir Latvija. Baltarusiai šią energiją gali parduoti tik sau, Rusijai, galbūt dar Ukrainai. Tad jei nebus eksporto į Vakarus, elektrinės projektas nebus pelningas <…>. Paskolos grąžinimas Rusijai dar labiau blogins šalies biudžeto situaciją“, – prognozavo tyrėjas, konstatavęs, jog Astravo atominės elektrinės projektu Baltarusija sugadino savo santykius ir su Lietuva, ir su visa ES bei tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos.
Baltarusiai suprato, kad viskas jų rankose
Nacionalinės žmogaus teisių asociacijos „Baltarusių Helsinkio komitetas“ vadovas Aleh Hulak virtualiame renginyje pasidalino vienais iš pozityviausių įspūdžių, tiesa, ne apie bendrąją situaciją Baltarusijoje, tačiau apie visuomenės pokyčius.
Dabar Minskas atrodo kaip miestas, kuriame norisi gyventi, kur žmonės mato vieni kitus, yra solidarūs.
„Buvau liūdnas dėl perpektyvų, nes mūsų visuomenėje nebuvo jokios patirties, kaip demokratiškai dalyvauti (politiniame gyvenime – red.), žmonės atprato, kad nuo jų kas nors priklauso, nesvarbu, kokiame lygyje. Dabar labai įdomu, kad per mėnesį-pusantro pilietiškumas išaugo neįtikėtinai. Žinoma, tai labiausiai susiję su protestais, tai galioja kalbant apie požiūrį į valdžią, jos represijas. Tačiau dabar Minskas atrodo kaip miestas, kuriame norisi gyventi, kur žmonės mato vieni kitus, yra solidarūs“, – sakė A.Hulak. Kita vertus, jis pripažino, jog kol kas visiškai neaišku, į ką visa tai išaugs, juolab, kad valdžia vis dar išlieka konsoliduoda, ji išsaugoma, klausimas, ar ligšioliniai pakilūs protestai nesikeis, ar neatsiras veiksmų, nukrepotų prieš jėgos struktūrų atstovus. „Pokyčiai tokie greiti, kad neturitn jokių normalių sociologinių tyrimų sunku juos suprasti, ką jau kalbėti, apie kokias nors prognozes ar receptus“, – teigė jis.
Prie akademikų su savo įžvalgomis prisijungė Baltarusijos opozicijos atstovas Vital Rymasheuski, vienas iš Baltarusių Krikščionių demokratų partijos lyderių. Anot jo, baltarusiai, kaip tauta, šiuo metu atkeliavo į naują savivokos fazę. „Žmonės pagaliau supranta, kad pakeisti valdžia yra pačios tautos reikalas. Gimė nauja moderni tauta“, – skambių žodžių nebijojo politikas, pasak kurio, šis pokytis negali būti susitabdytas nei areštų, nei šaudymo į minią. Anot jo, dabar būtina palaikyti įvairiuose lygmenyse, skirtingose organizacijoje iškylančius naujus lyderius, tolimesnį provežį, tačiau jau dabar visiems aišku, kad šis protestų judėjimas veda link naujos Baltarusijos valstybės susiformavimo ateityje.
Paklaustas, kokį jis matytų studentijos, akademikų vaidmenį, V.Rymasheuski išskyrė 2 dalykus. Visų pirma, reikia tarpautinio mokslininkų tinklo, kuris ir vienytų, ir galėtų daryti poveikį universitetų valdžiai, administracijai, jei būtų imtasi represinių veiksmų prieš akademinio pasaulio atstovus Baltarusijoje. Kitas svarbus dalykas – įvykių Baltarusijoje analizė ir sklaida, taip pat ir įvairiose ES institucijose.
Ne vieno ankstesnio kalbėtojo mintims pritarė bei jas papildė ir Vytauto Didžiojo universiteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros studentas Dominykas Juškys, teigęs, jog baltarusių dalyvavimas pilietinėje visuomenėje yra proga susiformuoti demokratijai. „Žmonės jau pradeda matyti, kad bendradarbiamas veda link demokratinės visuomenės. Įsijungimas (į judėjimą – red.) vyksta labai plačiu lygmeniu. Be to, labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos aktyvėja ne tik Minske, bet ir regionuose, į šį procesą įsijungia ir verslas“, – teigė D.Juškys. Anot jo, labai svarbu, kad ir Baltarusijos regionuose žmonės turėtų galimybę rasti objektyvius informacijos kanalus, čia, jo manymu, galėtų padėti ir Baltijos šalys – steigti, palaikyti media kanalus, kurie būtų alternatyva ofialialiems Baltarusijos kanalams. „Lukašenka turi pamatyti, kad jam nebėra vietos, kad visuomenė pasiruošė pokyčiams. Būtent pilietinė visuomenė yra svarbiausias veiksnys perėjimui į demokratiją“, – teigė pranešėjas.
Kaip apibendrindamas visų pašnekovų mintis teigė prof. L.Mažylis, akivaizdu, jog nors pokyčiai Baltarusijos visuomenėje vyksta, konkretaus ateities scenarijaus vis dar nėra. Įtampos šalies viduje bei tarptautinės politikos arenoje nemažina ir Kremliaus palaikymas Aliaksandro Lukašenkos režimui, Astravo atominės elektrinės situacija. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis tarptautinė akademikų bendruomenė gali prisiimti tam tikrą misiją: padėti kolegoms baltarusiams skleidami žinią apie įvykius, darydami įtaką, kad akademikai bei studentai nebūtų persekiojami, pagaliau, pradėdami sparčiai besivystančių įvykių analizę.
VIRTUALAUS RENGINIO „BALTARUSIJA PO RUGPJŪČIO 9-OSIOS“ VAIZDO ĮRAŠĄ RASITE PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ
Renginio organizatorius prof. Liudas Mažylis yra Europos Parlamento Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys.
