Šiuose rinkimuose atkakliai varžosi dvi dominuojančios politinės jėgos: konservatyvūs premjero Sali Berishos demokratai ir opozicijoje esantys socialistai, kuriems vadovauja buvęs Tiranos meras Edi Rama.
Albanijai, kurioje sąžiningų rinkimų nebuvo nuo pat komunizmo žlugimo prieš du dešimtmečius, žūtbūt reikia įrodyti, kad ji gali surengti tarptautinius standartus atitinkančius rinkimus, jei nori turėti galimybę įstoti į ES.
Tačiau dar prieš rinkimus sklandė kaltinimai balsų pirkimu ir pažeidimais, susijusiais su rinkėjų sąrašu, todėl pradėta nuogąstauti, kad pasikartos 2009 metų situacija, kai rinkimai virto politine krize.
Maždaug 6 tūkst. policininkų turi užtikrinti, kad balsavimas vyktų taikiai.
Briuselis, kuris du kartus atmetė Tiranos prašymą leisti jai stoti į ES, nurodė, kad šie rinkimai Albanijoje „yra lemiamas išbandymas šalies demokratinėms institucijoms ir jos pažangai (einant) Europos Sąjungos link“.
Nuo 1990-ųjų, kai žlugo Envero Hoxhos komunistinis režimas, rinkimus Albanijoje temdydavo smurtas ir įtarimai balsų klastojimu.
Dabar ir vėl, 3,2 mln. albanų pradėjus rinkti 140 vietų parlamentą, šalies rinkimų sistemai, regis, sunku laikytis tarptautinių standartų.
Opozicijos lyderis E.Rama, Paryžiuje mokęsis 48 metų dailininkas, įtaria pažeidimus dėl rinkėjų sąrašo ir valdančiųjų demokratų bandymus papirkti rinkėjus.
S.Berisha, kardiologas, kuris siekia trečios kadencijos premjero poste, E.Ramos pareiškimus pavadino „opozicijos bandymu iš anksto pateisinti kitą savo rinkimų pralaimėjimą“.
69 metų S.Berisha sakė norintis “dar ketverių metų, ambicingiausių (jo) gyvenime, (kad galėtų) realizuoti Albanijos įstojimo į ES svajonę“.
Balsavimą, kuris prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 17 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, stebi maždaug 600 tarptautinių stebėtojų, o pirmieji preliminarūs rezultatai turi paaiškėti pirmadienį.
