Aleksandras Kwasniewskis apie CŽV kalėjimus Lenkijoje: pasitikėjome amerikiečiais

Buvusio prezidento teigimu, amerikiečiai apie tokias bazes pradėjo kalbėti 2002 metais, tačiau tai nebuvęs klausimas asmeniškai prezidentui.

„Mes, tai yra, šalies vadovai, sprendėme tai tik tuomet, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas. O jis buvo toks – dabar prisiminiau: amerikiečiai sulaikė teroristus, pasiruošusius bendradarbiauti, todėl CŽV ieškojo ramios vietos, kur galėtų su jais pasikalbėti. Negalėjo to daryti Pakistane ar kur nors kitur, nes nepasitikėjo tenykštėmis tarnybomis ir bijojo, kad tie žmonės ten galėjo žūti. Jiems reikėjo vietos, kur galėtų užmegzti kontaktą su tais žmonėmis ir gauti informacijos. Ir pas save negalėjo. Pagal JAV teisę, CŽV operacijas gali vykdyti tik užsienyje, todėl ieškojo vietos ne Amerikoje“, – „Gazeta Wyborcza“ sakė A.Kwasniewskis.

Santykiai, grįsti pasitikėjimu

Paklaustas, kodėl amerikiečiai kalėjimams vietų neieškojo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje, buvęs Lenkijos vadovas teigė nežinąs. Ir tvirtino tikėjęs, kad su kaliniais bus kalbamasi, nes CŽV kartojo, jog šie žmonės yra pasiruošę bendradarbiauti.

„Tuo metu visame pasaulyje švytuoklė krypo į saugumo pusę, net perdėtai. Pekine, Maskvoje, Vakaruose kalbėta: šokas, nusikaltimas, drama, pasaulis nebebus toks pats, visi esame amerikiečiai, niujorkiečiai. Ir jeigu norime veiksmingų rezultatų, privalome veikti vieningai, politika turi būti solidari, o bendradarbiavimas operacijose – sustiprintas“, – teigė A.Kwasniewskis.

Prezidentas tvirtino, kad po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios jis jautėsi priimantis teisingą sprendimą, o santykiai su JAV buvo grįsti pasitikėjimu ir lojalumu.

„Tuomet mintis, kad jie gali piktnaudžiauti mūsų pasitikėjimu, atrodė beveik nereali. Žinoma, galima sakyti, kad visada reikia remtis nuostata – niekuo nepasitikėk. Bet turėjome dešimtis įrodymų, kad amerikiečiai yra rimti partneriai. Ir šiandien manau, kad jie tokie yra daugeliu klausimų“, – aiškino A.Kwasniewskis.

Sutarties nepasirašė

Tuomet mintis, kad jie gali piktnaudžiauti mūsų pasitikėjimu, atrodė beveik nereali. Žinoma, galima sakyti, kad visada reikia remtis nuostata – niekuo nepasitikėk. Bet turėjome dešimtis įrodymų, kad amerikiečiai yra rimti partneriai, – aiškino A.Kwasniewskis.

Jokios sutarties dėl CŽV veiklos Lenkija taip ir nepasirašė, esą amerikiečiai vengė tai daryti, teisindamiesi ilgomis procedūromis.

Bet žodžiu sutarta, kad bus laikomasi tam tikrų nuostatų – kaliniai turėjo būti traktuojami humaniškai, kaip karo belaisviai. Tai, A.Kwasniewskio teigimu, buvo klaida, kuri pastebėta labai greitai – amerikiečiai veikė itin slaptai, Lenkijos tarnybos neturėjo jokios informacijos.

Kadangi slaptumo nepavyko išlaikyti – leidosi lėktuvai, važiavo automobiliai, amerikiečių buvo paprašyta kraustytis.

Pasak A.Kwasniewskio, JAV prezidentas George'as Bushas kalbėjo apie tai, kad bendradarbiavimas leido gauti labai naudingos informacijos, bet neužsiminė apie kankinimus. „Nežinau, ar jis melavo. Kaltinimai, suformuluoti ataskaitoje, kad JAV prezidentą CŽV galėjo apgauti, yra triuškinantys. Jeigu tai pasirodys tiesa, Amerikos patikimumas visiškai subliūkš“, – įsitikinęs prezidentas.

Kankinimų nepateisina

A.Kwasniewskis nesutinka, kad pasaulis išgyvena sudėtingus laikus, todėl galbūt galima pateisinti tokius būdus gaunant informaciją. „Tai nepateisinama“, – apie kankinimus sakė buvęs Lenkijos prezidentas.

Paklaustas, kas bus, jeigu jam teks atsakyti už to laiko veiksmus, A.Kwasniewskis teigė nesislėpsiąs. „Ginsiuos, kad veikiau gindamas šalies interesus, karo su terorizmu sąlygomis, kai pavojus galėjo priartėti bet kada. Ir bendradarbiavome su sąjungininkais, kurie daugybę kartų įrodė esantys verti pasitikėjimo, rimti ir lojalūs Lenkijai“, – pareiškė A.Kwasniewskis.