2006 metais nunuodytas A.Litvinenka prieš mirtį tyrė kelių įtakingiausių Rusijos politikos veikėjų veiklą. Vienas jų – Viktoras Ivanovas, buvęs KGB pareigūnas ir dabartinis Rusijos kovos su narkotikais agentūros vadas.
A.Litvinenka prieš mirtį tyrė kelių įtakingiausių Rusijos politikos veikėjų veiklą. Vienas jų – Viktoras Ivanovas, buvęs KGB pareigūnas ir dabartinis Rusijos kovos su narkotikais agentūros vadas.
V.Ivanovas 2013 m. lapkritį lankėsi ir Lietuvoje. Tuomet jis su Lietuvos policijos vadovais džiaugėsi bendra sėkminga operacija, kai pavyko uždaryti didžiulį narkotinių medžiagų tranzito iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis kanalą.
Pasak V.Ivanovo, sutriuškinta grupuotė per visą savo gyvavimo laikotarpį galėjo uždirbti apie 1,5 milijardo JAV dolerių (apie 3,8 milijardo litų). Šiam verslui vadovavo vienas Lietuvos nusikalstamo pasaulio lyderių Saulius Velečka, pravarde Agurkas.
Rengdamas gerai apmokamas ataskaitas „Titon International“ saugumo kompanijai A.Litvinenka atskleidė neskaidrius ryšius, vedančius iki paties V.Putino.
Už ataskaitas buvęs KGB agentas gavo po 5000 dolerių, kuriuos pasidalino su savo informatoriumi, taip pat buvusiu agentu, į JAV pasprukusiu Jurijumi Švecu. Būtent J.Švecas rašė šias ataskaitas, teigiama teismui pateiktuose duomenyse.
A.Litvinenkos našlės Marinos advoktas Benas Emmersonas teigė, kad šios ataskaitos būtų „smarkiai smogę“ jose minimiems V.Ivanovui ir pačiam V.Putinui. Pateikiami konkretūs V.Ivanovo dalyvavimo Sankt Peterburgo mafijos gyvenime nuo pat 1990-ųjų įrodymai. Tuo metu šio miesto gaujos atsigabendavo kokainą iš Kolumbijos ir per Sankt Peterburgo uostą slapta išgabendavo į Vakarų Europos miestus.
V.Ivanovas šiame šešėliniame versle padėjo Tambovo gaujai, siekusiai įsitvirtinti šioje nelegalios prekybos grandinėje. Jis tapo geru gaujos lyderio Vladimiro Kumarino draugu ir prisidėjo prie miesto uoste vykusio šešėlinio verslo.
V.Ivanovas netgi tapo narkotikų verslo dalininku ir dalijosi pelną su mafijos autoritetu V.Kumarinu.
V.Ivanovas netgi tapo narkotikų verslo dalininku ir dalijosi pelną su mafijos autoritetu V.Kumarinu. V.Ivanovas įkūrė ir dvi labai abejotinos reputacijos kompanijas, kurių viena buvo kuriama kartu su būsimu Rusijos Dūmos pirmininku Borisu Gryzlovu.
B.Emmersono teigimu, tuo pat metu, kai pradėjo bendradarbiauti su mafijos struktūromis, V.Ivanovas sulaukė paaukštinimo ir tapo departamento, kovojančio su narkotikų ir kitų nelegalių medžiaugų prekyba, vadovu.
„Jo buvę pavaldiniai apibūdino V.Ivanovą kaip tikrą siaubūną – šiurkštų, autoritarišką ir bejausmį. Tai buvo laikai, kai riba tarp įstatymo sergėtojų ir jų pažeidinėtojų buvo labai plona“, – pasakojo su slapta medžiaga susipažinęs advokatas.
Jo buvę pavaldiniai apibūdino V.Ivanovą kaip tikrą siaubūną – grubų, įsakmų ir bejausmį. Tai buvo laikai, kai riba tarp įstatymo sergėtojų ir jų pažeidinėtojų buvo labai plona, – pasakojo su slapta medžiaga susipažinęs advokatas.
V.Putinas tuo pat metu buvo Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako padėjėjas užsienio reikalų klausimais.
Cituodamas ataskaitą B.Emmersonas sakė: „Kai Ivanovas veikė bendrai su gangsteriais, Putinas, atsakingas už užsienio ekonominius ryšius, jį dengdavo. Putinas nebuvo „Ponas Švaruolis“ tuo metu“.
V.Putinui tapus premjeru 1999 metais, o po metų iškopus į prezidento postą, jo patikėtinis VIvanovas tapo FSB (Rusijos federalinės saugumos tarnybos) vidaus saugumo vadovu. Galiausiai Ivanovui buvo atrastos pareigos ir prezidento administracijoje.
Tyrimas parodė, kad V.Ivanovas tapo Putino „dešiniąja ranka“, kurio paslaugų prireikdavo, kai tekdavo imtis spaudimo ar grasinimų. Minkštesnis Igoris Šuvalovas, dabar einantis vicepremjero pareigas, buvo pasitelkiamas, kai reikėjo ieškoti sutarimo.
Ši skandalinga ataskaita buvo parašyta 2006 metų rugsėjį. Po dviejų mėnesių A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu. Du rusai – Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas – apkaltinti įpylę polonio į A.Litvinenkos arbatą susitikimo 2006-ųjų lapkričio 1-ąją metu. Buvęs agentas mirė po 23 dienų. A.Lugovojus ir D.Kovtunas savo kaltę griežtai neigia.
Advokato B.Emmersono teigimu, ši ataskaita atskleidžia nusikaltimo motyvus. „V.Ivanovas yra organizuoto nusikalstamumo atstovas, kuris, bijodamas dėl savo ateities, pultų žudyti“, – teigė advokatas, pridurdamas, kad ši ataskaita privertė būsimus klientus atšaukti didelį sandorį, kuris būtų uždirbęs V.Ivanovui milžinišką sumą pinigų.
Tyrimas atskleidė, kad A.Litvinenka laikė A.Lugovojų „patikimu draugu“, turinčiu daug slaptų kontaktų Maskvoje. Būtent A.Lugovojus buvo pirmasis asmuo, į kurį A.Litvinenka kreipėsi, ieškodamas V.Ivanovo iškilimo šaknų.
A.Lugovojus pateikė mažiau nei lapą informacijos, kurioje buvo daug prieštaringų teiginių. A.Litvinenka tada kreipėsi pagalbos į JAV gyvenusį J.Švecą, kuris surašė detalią ataskaitą. Vėliau A.Litvinenka persiuntė ją ir A.Lugovojui.
B.Emmersono teigimu, ši ataskaita būtent per A.Lugovojų pateko į FSB, o vėliau ir Kremliaus vadų rankas, kurios įrašė A.Litvinenką į „taikinių“ sąrašą.
