Tačiau šis 40-metis, tapęs iššūkio euro zonos taupymo politikai simboliu, išlaikė jaunatvišką antipatiją kaklaraiščiams ir simpatiją garsiajam Lotynų Amerikos revoliucionieriui Che Guevarai.
Apie A.Ciprą, kuris gali tapti jauniausiu šalies premjeru nuo 1865 metų, Graikijos visuomenė pirmą kartą išgirdo 1990-aisiais, kai jis, būdamas 17-metis, vadovavo savo mokykloje surengtam sėdimajam streikui, o duodamas interviu televizijai pareiškė: „Norime teisės patys spręsti, ar praleisti pamokas“.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis A.Cipras gimė Atėnų priemiestyje 1974 metų liepą. Tie metai buvo lemtingi Graikijai – žlugo septynerius metus gyvavusi armijos diktatūra, kuri be gailesčio persekiojo kairiuosius ir komunistus, kruvinomis priemonėmis slopino studentų sukilimą.
Šis berniokiškas dviejų vaikų tėvas, važinėdavęs motociklu, sumaniai modifikavo savo įvaizdį.
Seniai dingo nuobodos akiniai ir Tintino stiliaus plaukų kuokštas, o dar vienu žingsniu premjero posto link tapo straipsniai vokiečių ir italų laikraščiams, kuriuose jis kreditorių – Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – elgesį su Graikija apibūdino kaip „fiskalinį kankinimą vandeniu“.
Jis stengėsi tobulinti savo anglų kalbą ir siekė stiprinti savo tarptautines pozicijas susitikimais su popiežiumi Pranciškumi, Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi ir net Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble – žmogumi, kurio nuolatinį susirūpinimą fiskaline disciplina dažnai užsipuldavo.
A.Cipras sekmadienį pareiškė, kad Europa privalo rasti alternatyvą griežtam taupymui.
„Mūsų bendra ateitis Europoje nėra taupymo ateitis“, – sakė jis reporterių miniai, atidavęs savo balsą Atėnuose.
„Realybės neigimas“
Vienas dalykas nepasikeitė: jo marškinių apykaklės tebėra prasagstytos. Dieną prieš rinkimus jis žurnalistams pajuokavo: „Užsirišiu kaklaraištį, kai mums bus nurėžta skola.“
Su savo pirmąja krize A.Cipras susidūrė 2008 metais, kai Atėnus ir kitus miestus krėtė jaunimo protestai dėl incidento, per kurį policininkas nušovė vieną paauglį.
Tačiau kai 2010 metais Graikiją apėmė ekonominė krizė ir didžiausia, kiek prisimenama, recesija, rinkėjai ėmė labiau klausytis „Syriza“.
„Syriza“ politiškai parėmė riaušininkus, bet tas žingsnis nepatiko rinkėjams ir per kitus rinkimus partija gavo vos 4,6 proc. balsų.
„Esame vienintelė politinė galia, ginanti šio sukilimo teisę ir motyvus, ir mes už tai sumokėjome“, – vėliau rašė A.Cipras.
Tačiau kai 2010 metais Graikiją apėmė ekonominė krizė ir didžiausia, kiek prisimenama, recesija, rinkėjai ėmė labiau klausytis „Syriza“.
A.Cipras ir kiti partijos lyderiai akcentavo, kad reformos, kurių pareikalavo ES ir TVF mainais į paskolas bankrotui atitolinti, sukėlė Graikijoje „humanitarinę krizę“.
A.Cipras kaltino konservatorių vadovaujamos koalicijos vyriausybę „neigiant realybę“ tuo, kad „dogmatiškai“ laikomasi nevykusio taupymo recepto, dėl kurio daugiau kaip milijonas žmonių 11 mln. gyventojų turinčioje Graikijoje liko be darbo. Jaunesnių nei 25 metų graikų nedarbas yra ypač didelis – maždaug 50 procentų.
Per trejus metus parama partijai „Syriza“ padidėjo penkis kartus, o prieš šiuos rinkimus apklausos rodė, kad ją remia daugiau kaip 30 proc. graikų.
Darbą baigiantys premjero Antonio Samaro konservatoriai įrodinėjo, kad „Syriza“ pergalė nubrauktų ne vienerius skausmingų fiskalinių pastangų metus – kaip tik tokiu metu, kai Graikija jau turi pajusti jų naudą.
Tačiau A.Cipras apvertė tą argumentą ir klausė, kaip konservatoriai gali žadėti apsaugoti graikų pajamas, per pastaruosius dvejus metus įvedę daugybę mokesčių.
„Syriza“ žada didinti atlyginimus ir pensijas, sustabdyti priverstines atostogas ir įšaldyti valstybės turto privatizaciją – svarbius reformų, kurių pareikalavo Graikijos kreditoriai ES ir TVF, elementus.
„Vienintelis dalykas, kurio jie nepasakė, yra tas, kad „Syriza“ sugaudys vaikus ir vogs žmonas“, – juokavo jis per vieną mitingą.
„Syriza“ žada didinti atlyginimus ir pensijas, sustabdyti priverstines atostogas ir įšaldyti valstybės turto privatizaciją – svarbius reformų, kurių pareikalavo Graikijos kreditoriai ES ir TVF, elementus.
Dar svarbiau jos santykiams su kitomis ES narėmis yra tai, kad partija nori iš naujo derėtis dėl 240 mlrd. eurų ES ir TVF finansinės pagalbos, nurašyti daugiau kaip 50 proc. didžiulių Graikijos skolų, obligacijų išpirkimui skirtas lėšas nukreipti šalies ekonomikai gaivinti.
Jų kritikai sako, kad tai neįmanomi reikalavimai, bet „Syriza“ tvirtina, kad Graikijos kreditoriai sutiks iš naujo derėtis dėl finansinės pagalbos, kai susidurs su kairiųjų vyriausybe, gavusia stiprų liaudies mandatą.