Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A.Cipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.
Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.
Kitiems jis yra naujokas nemokša, nukreipęs Graikiją į nežinomus vandenis, kai skubotai sušaukė balsavimą, po kurio šalis gali iškristi iš euro zonos.
40-metis politikas, kuris atėjo į valdžią žadėdamas užbaigti griežto taupymo politiką, įtikino savo šalį sekmadienį dar kartą palaikyti jo agresyvią poziciją derybose su ES ir TVF.
Be to, A.Cipro paskelbtas referendumas jam davė papildomos naudos: dėl balsavimo baigties atsistatydino jo pagrindinis politinis varžovas – konservatorių lyderis Antonis Samaras.
Pakviesti pareikšti savo nuomonę apie siūlomus naujus išlaidų apkarpymus, daugiau negu 60 proc. graikų ištarė „Ne“, palaikydami A.Ciprą.
Pakylėtas premjeras iškart pasistengė užglaistyti šio plebiscito kampanijos paaštrintus visuomenės nesutarimus, savo kalboje, kurią transliavo televizija, sakydamas: „Nuo šiol visi esame visi kaip vienas.“
„Tai ne ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą“, – pridūrė radikalusis politikas, anksčiau papiktinęs kolegas ES savo užsispyrimu ir sugluminęs juos atsisakymu užsirišti kaklaraištį, kol nebus pasiektas susitarimas.
Vis dėlto jo pergalės praktiniai padariniai lieka neaiškūs: šaliai vis dar smarkiai stinga pinigų, o Graikijos skolintojai Europos ir TVF savo atsako dar neskelbė.
Visuomet maištininkas
Jau paauglystėje A.Cipras buvo prie barikadų – kovojo už teisę moksleiviams nuspręsti, ar lankyti pamokas.
Mes norime teisės patys spręsti, ar praleisti pamokas, – sakė jis.
„Mes norime teisės patys spręsti, ar praleisti pamokas“, – sakė jis interviu televizijai, kai būdamas 17-os vadovavo sėdimajam streikui mokykloje.
Prabėgus 23 metams jis vėl neigia taisykles. Tačiau Graikijos visuomenė, kuri jam pradėjus dirbti premjero poste sveikino jo kovingumą bendraujant su kreditoriais, neapsisprendžia dėl to, ar jį palaikyti.
Vis dėlto, nepaisant jo drąsios pozos ir kalbų apie du kartus finansiškai gelbėtos Graikijos „pažeminimo“ nutraukimą, šis 40-metis, vadovaujantis radikalių kairiųjų partijai „Syriza“, padarė daugybę nuolaidų sunkiose derybose su kolegomis euro zonoje.
Jis sutiko toliau mažinti išlaidas ir įgyvendinti struktūrines reformas, ir tai paskatino buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy su pasitenkinimu pareikšti, kad A.Cipras „suvalgė savo skrybėlę“.
Tačiau birželio 27 dieną A.Cipras užbrėžė liniją.
Atmesdamas papildomas tapymo priemones, susietas su 12 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos Graikijai pratęsimu penkiems mėnesiams, jis eteryje paskelbė apie netikėtą referendumą dėl šio paketo, kuris bus rengiamas jau po savaitės.
„Žmonės turi nuspręsti be jokio šantažavimo“, – pareiškė jis.
Liepto galas
Olivier Delorme‘as, prancūzų ir graikų istorikas, sakė, kad A.Cipras „darė nesibaigiančias nuolaidas ir kaskart būdavo atbloškiamas atgal“.
„Sakydamas „nebijokite“ ir kalbėdamas apie „atkurtą orumą“ jis tęsia pasipriešinimo leitmotyvą iš Graikijos istorijos“, – sakė O.Delorme‘as, palygindamas „Syriza“ prieigą su graikų sukilimu valdant Osmanams.
Dėl to, kad laikėsi savo, A.Cipras tapo radikalių kairiųjų partijų visoje Europoje vėliavnešiu.
Tačiau staigus jo sprendimas savo demokratijos viziją išbandyti referendumu išprovokavo panikos scenas Graikijoje, kur žmonės iškart po tos šeštadienio transliacijos ėmė būriuotis prie bankomatų bandyti išsigryninti pinigų.
Po dienos, kaip ir tikėtasi, vyriausybė įvedė kapitalo kontrolės priemones, apribodama pinigų pasiėmimą iš bankų.
Dėl to chaoso kai kurie A.Cipro šalininkai ėmė ant jo pykti.
A.Cipras sakė, kad po referendumo pirmiausiai sieks išspręsti šią problemą, ir paragino Europos centrinį banką apsvarstyti savo pozicijos nedidinti Graikijos bankų finansavimo „humanitarinį aspektą“.