Teksto versiją rusų kalba rasite čia.
„(Ši tema) reikalauja atsakymo pagal tarptautinius standartus iš Švedijos ir Lietuvos, tuo mes šiandien ir užsiimame“, - sakė A.Lukašenka, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Jeigu tų atsakymų, pagal tarptautines normas, nebus, mes rasime adekvatų atsakymą į „pliušinius reikalus“, - pareiškė jis.
„Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelytės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją sienos pažeidimui, - pabrėžė Baltarusijos prezidentas. - Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS ketvirtadienį teigė šio pareiškimo nekomentuojanti.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad tiriant incidentą su Švedijos lėktuvu paaiškėjo, kad „tie, kurie rengė valstybinės sienos pažeidimą, dirbo drauge su Švedijos ambasada“.
„Mes turime to įrodymų, tyrėjai juos pateikė“, - pabrėžė valstybės vadovas.
„Tegu ambasadorius (S.Erikssonas) neišsisukinėja, kad jis rūpinosi demokratijos gynimu pas mus. Mes dar išsiaiškinsime, kokį vaidmenį suvaidino buvusi Švedijos ambasada šiame incidente“, - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie „pliušinio desanto“ organizatorius A.Lukašenka sakė: „Tegu meldžiasi Dievui, kad mūsų ramūs žmonės pasigailėjo šių skraidūnų. Tegu meldžiasi už priešlėktuvinę gynybą, pasieniečius, kurie juos užregistravo iš karto virš sienos ir pagailėjo“.
„Matote, fanerinis lėktuvas“, - pažymėjo prezidentas.
„O iš to išėjo skandalas. Bet tai buvo visų susitarimų pažeidimas“, - pabrėžė Baltarusijos valstybės vadovas.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė praeitą mėnesį neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
Pranešama, kad lėktuvas į Baltarusiją įskrido iš Lietuvos.
Minskas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją prašydamos suteikti teisinę pagalbą tiriant galimą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 dieną švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos - Baltarusijos sieną.
Šis incidentas peraugo į diplomatinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Švedijos. Minskas trečiadienį paskelbė atšaukiantis visus savo diplomatus iš Švedijos ir nurodė Stokholmui susigrąžinti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Baltarusijos.
Iš pradžių Baltarusijos oficialiosios tarnybos kategoriškai paneigė buvus tokį skrydį.
Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Baltarusijos KGB iškėlė baudžiamąją bylą, dėl įtariamao bendrininkavimo su švedais sulaikė kelis Baltarusijos piliečius.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva neturi jokių duomenų apie incidentą, susijusį su „pliušinių meškiukų“ istorija Baltarusijoje, o Minsko teisinės pagalbos prašymas būtų svarstomas pagal galiojančius įstatymus.
Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį BNS pateiktoje pozicijoje teigiama, kad Karinės oro pajėgos (KOP) nefiksavo dviejų švedų pilotuojamo civilinio lėktuvo neteisėto skrydžio į Baltarusiją, kurio metu, kaip įtariama, kaimyninėje šalyje buvo išmesta tūkstantis pliušinių meškiukų, taip reiškiant paramą žodžio laisvei. KAM paskelbė, kad švedų lėktuvas Lietuvoje skraidė teisėtai.
„Švedijos lėktuvas buvo teisėtai Lietuvos oro erdvėje. Jis atskrido į Lietuvą iš vakaro minimiems įvykiams su pateiktu ir patvirtintu skrydžio planu iš Europos Sąjungos šalies. Liepos 4 dieną KOP niekaip nefiksavo Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo atvejo, todėl po dingimo vėliau atsiradęs Švedijos lėktuvo pėdsakas radaro ekrane buvo traktuojamas kaip teisėtas jo buvimas Lietuvos oro erdvėje“, - teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.
Tuo metu kiek anksčiau ketvirtadienį Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad svarstoma pradėti administracinę bylą Švedijos pilotų atžvilgiu.
„Jie yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje. Formaliai mes tą (bylos kėlimo) klausimą dabar svarstome. Teoriškai įmanoma, praktiškai, manau, kad tokia byla pasibaigtų be rezultatų. Organizuojant administracinę bylą turime išsikviesti pas mus, jie turi atvykti, parašyti paaiškinimus, mes turime surašyti protokolą, jie turi jį pasirašyti, patvirtinti, kad sutinka. Nustatyti pusės metų terminai. Aš labai stipriai abejoju, ar jie atvyktų. Praeitų pusė metų ir tektų bylą nutraukti. Bet svarstome, gal ir inicijuosime pasitarę su teisininkais“, - sakė A.Šumskas.
