„Jei kalbėsime apie valdininkų, studentų, kariškių darbą, fizinis darbas yra naudingas. Mūsų darbas sėdimas, todėl reikia krutėti“, – sakė A.Lukašenka žurnalistams šeštadienį per respublikinę talką Minsko vandens parko statyboje.
„Ar galima išauklėti meilę darbui? Turbūt galima“, – pažymėjo jis.
„Aš neturėjau ypatingo pasirinkimo, nes šeimoje nebuvo daugiau vyrų, todėl teko šienauti, kasti, statyti. Todėl būtinybė peraugo į įpratimą“, – sakė prezidentas.
A.Lukašenka dar pabrėžė, kad „tas, kuris nesibodi jokio darbo, bus sveikas ir gyvens ilgai“.
Ta pačia proga Baltarusijos vadovas paaiškino, kaip ketina elgtis su opocizijos atstovais. Jis sakė esąs linkęs paleisti į laisvę kalėjime likusius opozicionierius, tik jeigu jie raštu pateiks malonės prašymą.
„Tie, kurie ten liko ir kurie neparašė kreipimosi į prezidentą, jie sėdės ir toliau. Štai ir visas spaudimas. Niekas manęs čia nepaspaus“, – sakė A.Lukašenka šeštadienį žurnalistams.
Praėjusios savaitės pabaigoje A.Lukašenkos įsaku buvo paleisti iš kolonijos buvęs kandidatas į prezidentus Andrejus Sanikovas ir opozicionierius Dmitrijus Bondarenka, kuris buvo A.Sanikovo patikėtinis rinkimų kampanijos metu. Kalėjime liko Dmitrijus Daškevičius, Eduardas Lobovas, Pavelas Severinecas ir Nikolajus Statkevičius.
„Dar vienas spaudimas ir tie plepiai, kurie išėjo, – turi pasakyti ačiū, kad su jais taip pasielgta – jie vėl gali grįžti į koloniją, – pažymėjo prezidentas. – Jie turbūt tiesiog trokšta šito.“
„Sąžiningiau būtų, jei jie ateitų pas ką nors ir užsimintų ar pasakytų, kad nusibodo būti laisvėje – „mes politkaliniai, grąžinkite mus atgal“, – pora valandų ir jie jau kolonijoje“, – aiškino A.Lukašenka.
Todėl, tęsė jis, „mes spaudimo nepakęsime“. Prezidentas priminė, kad dar praėjusiais metais buvo nurodyta opozicijos veikėjų paleidimo į laisvę sąlyga – malonės prašymas.
A.Lukašenka pabrėžė, kad, svarstydamas malonės prašymus, jis remiasi humanizmu.
„Nebūtų to mažylio (A.Sanikovo sūnaus), o antrajam neskaudėtų nugara (D.Bondarenkai), šis jau nebeįstengė net keturiomis vaikščioti, o tik šliaužiojo, – tiesa, kai išėjo tai bėgte nubėgo, – aš galbūt net nebūčiau reagavęs į jų prašymus. Tiek to, tegu būna su savo šeimomis“, – kalbėjo prezidentas.
„Bet, jeigu mals liežuviais, grįš atgal“, – perspėjo jis.
