Šis žaibo karas nepavyko, mes išlaikėme savo šalį“, – pareiškė A.Lukašenka kalboje, pasakytoje sostinėje Minske prasidedant dvi dienas truksiančiam Visos Baltarusijos liaudies susirinkimui, kuriame dalyvauja šimtai valdžiai lojalių delegatų.
Vartodamas formuluotes, ypač paveikias šalyje, labai smarkiai nukentėjusioje nuo nacistinės Vokietijos okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais, A.Lukašenka stengėsi pavaizduoti Baltarusiją kaip apsiaustą užsienio jėgų.
„Nepaisydami išorės jėgų dirbtinai sukurtos įtampos visuomenėje, mes ištvėrėme“, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė, kad Baltarusija „laikysis, kad ir kas nutiktų“.
„Turime priešintis bet kokia kaina. Šie, 2021-ieji, metai bus lemiami, – sakė jis. – Dalyvauja labai galingos jėgos ir jos negali leisti sau pralaimėti šiame kare.“
Prieš Susirinkimą ilgiausiai vadovaujantis Europos lyderis pažadėjo pristatyti reformas, įskaitant konstitucijos pakeitimus, kurios laikomos bandymu nuraminti oponentus.
„Privalome atidžiai svarstyti socialinio vystymo klausimus, galvoti apie galimybę koreguoti pagrindinį įstatymą“, – delegatams sakė A.Lukašenka, tačiau nepranešė, kada bus paskelbti siūlomi pakeitimai.
Savo kalboje A.Lukašenka griežtai kritikavo Arabų pavasarį Artimuosiuose Rytuose ir „spalvotąsias revoliucijas“ posovietinėje erdvėje. Pasak jo, šie įvykiai nulėmė „chronišką nestabilumą ir žmonių nuskurdimą“.
A.Lukašenkos teigimu, esmė ne jis, nes „ateis laikas ir išsirinksite naują Lukašenką ar kurį nors kitą“.
„Jie nori palaužti mus, [nes] mes nepageidaujami, mes neturėjome atsirasti tarptautinėje scenoje ir nuolat būsime puolami“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Privalome ištverti.“
Pernai A.Lukašenka susidūrė su rimčiausia grėsme savo valdymui nuo pat 1994 metų, kai atėjo į valdžią.
Dešimtys tūkstančių protestuotojų Baltarusijoje ištisus mėnesius gatvėse reikalavo A.Lukašenkos, kuris buvo paskelbtas rugpjūtį įvykusių rinkimų laimėtoju ir pradėjo dirbti šeštą kadenciją, atsistatydinimo. Opozicija teigia, kad rinkimai buvo suklastoti.
Valdžia šiurkščiai slopino protestus, sulaikė tūkstančius žmonių, kurių daugelis pranešė, kad buvo mušami ir kankinami. Mažiausiai keturi protestuotojai žuvo.
Kelios Vakarų valstybės atsisakė pripažinti Baltarusijos rinkimų rezultatus, o Europos Sąjunga įvedė sankcijas A.Lukašenkai ir jo sąjungininkams. Sekmadienį ES diplomatai Minske susitiko su baltarusių, žuvusių per protestus, giminaičiais.
Baltarusių opozicija, kurios lyderiai buvo arba įkalinti, arba priversti išvykti į kaimynines šalis Europos Sąjungoje, Visos Baltarusijos liaudies susirinkimą vadina politiniu teatru.
Lapkričio mėnesį A.Lukašenka pažadėjo pakeisti konstituciją, kad nuslopintų protestus. Keliomis savaitėmis anksčiau jis pasirodė su Kalašnikovo automatu ir vadino protestuotojus žiurkėmis.
Ketvirtadienį jis paragino išsiaiškinti „su veltėdžiais, kurie metų metus niekur nedirba, bet turi brangius namus, automobilius, moka šaliai už paslaugas pagal socialinius tarifus“.
„Jie dar turi įžūlumo piktintis ir sudaro 35–40 proc. neteisėtų akcijų [dalyvių]", – pridūrė A.Lukašenka.
Pasak jo, Minsko meras neseniai jam pranešė, kad sostinėje yra 68 tūkst. veltėdžių.
„Ir visi jie ėjo, visi mušė omonininkus, miliciją, laužė, daužė, kėlė neramumus visuomenėje. Jie buvo avangardas, – tvirtino A.Lukašenka. – Reikia visus priversti dirbti.“
Anksčiau jis teigė, kad dauguma baltarusių balsuoja už jį ir tik maždaug 500 tūkst. žmonių nenori matyti jo prezidento poste.
Susirinkime, kuriame dalyvauja 2,7 tūkst. daugiausia valstybės remiamų sektorių atstovų, jis atmetė opozicijos raginimus ir, regis, atidėjo žadėtą terminą konstitucijai keisti.
Raginimas dalyvauti naujuose protestuose
Susirinkimo išvakarėse „Telegram“ kanalu NEXTA, per kurį protestų mėnesiais buvo mobilizuojamos ir koordinuojamos demonstracijos, buvo paraginta rengti naujus protestus.
„Tai susirinkimas nevykusių Lukašenkos šalininkų, kurie buvo suginti vienu tikslu – vieno žmogaus puikybei pamaloninti“, – rašoma NEXTA, raginant Minsko gyventojus išeiti į gatves.
Baltarusių milicija pažadėjo „nuslopinti“ bet kokią neteisėtą veiklą ir įspėjo dėl galimo gatvių uždarymo sostinėje, oficialiai – dėl prognozuojamo gausaus sniego.
A.Lukašenka anksčiau yra du kartus surengęs referendumus dėl konstitucijos, kai prastūmė pakeitimų, sustiprinusių prezidento instituciją.
1996-aisiais jis suteikė sau didesnius įgaliojimus skirti teisėjus, tarp jų Konstitucinio teismo pirmininką.
Per antrą referendumą 2004 metais jis įgijo galimybę dirbti tris, o ne dvi kadencijas.
Visos Baltarusijos liaudies susirinkimus A.Lukašenka paprastai šaukia per savo rinkimų kampanijas, kad sudarytų liaudies paramos jo kandidatūrai regimybę.
Tačiau pernai jis vietoje to nusprendė apsilankyti milicijos ir kariuomenės daliniuose.
Rudenį Minske kiekvieną savaitgalį protestuojant dešimtims tūkstančių žmonių, šios saugumo pajėgos buvo gyvybiškai svarbios užtikrinant A.Lukašenkos išsilaikymą valdžioje. Per protestų piką maždaug 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje demonstracijose dalyvaudavo per 100 tūkst. žmonių.
Baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir kelis šimtus kitų aktyvistų priglaudusios Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujienų agentūrai AFP sakė, kad A.Lukašenkos surengtas susirinkimas yra „bandymas imituoti dialogą“.
