Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Aliaksandras Lukašenka žada sunaikinti bet kurią penktąją ar 25-ąją koloną

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad yra pasiryžęs sunaikinti bet kurią „penktąją koloną“, o Vakarams ir JAV pasiūlė pradėti revoliucijas nuo savęs.
Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos parlamente
Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos parlamente / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Nepavyks palaužti šalies, mes sunaikinsime bet kurią penktąją ar dvidešimt penktąją koloną“, – pareiškė autoritarinis valstybės vadovas, skaitydamas laišką Baltarusijos liaudžiai ir parlamentui.

Prezidentas neigiamai atsiliepė apie Vakarų struktūrų, mėginančių „eksportuoti demokratiją“, veiksmus, ir pabrėžė, kad baltarusių „tautos neišgąsdinsi ir pasakėlėmis apie spalvotosios revoliucijos būtinybę neapgausi“.

Pasak jo, „daugelis mūsų kaimynų posovietinėje erdvėje jau skausmingai tai išbandė. Mums reikia kuriamosios demokratijos, kuri ne griauna, o stiprina mūsų šalį“.

A.Lukašenka pareiškė, kad „padėkos nusipelno Baltarusijos liaudis, konstruktyviai nusiteikusios visuomeninės organizacijos, teisėsaugos institucijos, už tai, kad davė atkirtį“.

„Kaip mokėjo, taip ir davė... Sąžiningai ir nuoširdžiai“, – pridūrė jis.

Drauge prezidentas padarė prielaidą, kad „gal reikėjo parengti sudėtingą planą, veikti jėzuitiškai, kaip moka Vakaruose“.

Pasak A.Lukašenkos, Baltarusijoje nevyksta „nieko bendra su tuo, kad diktatorius nori kažką palaužti ar įvesti diktatūrą Europos centre“. Jis pabrėžė, kad veikia griežtai pagal Konstituciją ir taip veiks, „net jeigu teks paaukoti savo gyvybę“.

„Savanaudiškos pozicijos prezidentas neturi, niekada neturėjo ir neturės“, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Savanaudiškos pozicijos prezidentas neturi, niekada neturėjo ir neturės, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.A.Lukašenka vėl užsiminę apie „penktąją koloną“, kai kalbėjo apie teroro aktą Minsko metropolitene. Daugelis stebėtojų tai įvertino kaip grasinimą opozicijai.

A.Lukašenka teigia, kad norima priversti Baltarusiją šokti pagal svetimą dūdelę

A.Lukašenka pareiškė, kad šaliai daromas didžiulis spaudimas. „Nagrinėdamas praėjusių metų pabaigą ir šių metų pradžią prieini prie išvados, kad mūsų jauną suverenią valstybę, vykdančią nepriklausomą užsienio ir vidaus politiką, norima įbauginti, priversti šokti pagal svetimą dūdelę“, – pareiškė A.Lukašenka.

„Baltarusijai daromas didžiulis spaudimas, – pabrėžė valstybės vadovas. – Iš pradžių – politiniai grasinimai: pastarosios prezidento kampanijos rezultatų nepriėmimas, pareigūnų, kuriems neišduodamos vizos, sąrašai, ekonominės sankcijos. Po to – ažiotažo, panikos valiutos, vartojimo prekių rinkoje kėlimas įvairių „tuteišų“ (opozicijos) ir užsienio analitikų pastangomis. Po to – šokimas ant kaulų dėl įvykių metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė, kad „visa tai iš esmės yra vienos grandinės grandys“.

Jis pareiškė: „Jeigu mus bus mėginama palenkti, parklupdyti ir po to pašalinti – mes priešinsimės, kovosime už savo lopinėlį“.

A.Lukašenka mano, kad išorės jėgos dabar nori „duoti laisvas rankas tiesioginiam kišimuisi į vidaus reiklaus ir diktuoti valią Baltarusijos liaudžiai“.

„Norima mus priversti, kad būtume tokie, kaip visi aplink mus. Mes jiems kaip ašaka gerklėje“, – mano prezidentas.

A.Lukašenka mano, kad pagrindinis išorės spaudimo Baltarusijai tikslas yra jos gamybiniai aktyvai. „Būtinai sukapoti į gabalus ir išdalyti. Terminas mums tam buvo atvežtas – privatizacija“, – sakė jis.

Baltarusija – ne prieš demokratiją, bet nebaudžiamumo nebus, teigia A.Lukašenka

„Mes ne prieš demokratiją, visų formų liaudies valdžią, kai liaudies daugumos valia tampa valstybės gyvenimo pagrindu, o į mažumos nuomonę atsižvelgiama procesuose. Mes prieš įstatymų nepaisymą, nusikalstamų asmenų siautėjimą, prieš nestabilumą, socialinio ir nacionalinio teisingumo principų pažeidimą. Mes tik prieš tai, ir tegu tik kas nors pasako mums, kad mes neteisūs“, – sakė A.Lukašenka.

Kalbėdamas apie demokratiją kitose šalyse jis sakė: „Apie Ameriką aš ir nekalbu, ten buvo Iranas, Afganistanas. Gerai, kad jų dabartinis prezidentas tikriausiai sugeba pripažinti klaidas – įlindo į Libiją, po to greitai išėjo. Vis dėlto atėjo kažkoks praregėjimas.“

„O štai Prancūzija. Kokių interesų jie turi Libijoje? Kam bombarduoti žmones? Kokia tai demokratija, jeigu tu iš už kampo žudai žmones?“ – pažymėjo A.Lukašenka.

AliaksandrasLukašenka mano, kad pagrindinis išorės spaudimo Baltarusijai tikslas yra jos gamybiniai aktyvai.„Kokia tai demokratija, ko gi jūs mus mokote, kokį pavyzdį jūs mums rodote?“, – pabrėžė jis.

Palinkėjo Vakarams ir JAV pradėti revoliucijas nuo savęs

A.Lukašenka parekomendavo Jungtinėms Valstijoms ir Vakarams patiems išmėginti, ką atneša į šalį revoliucijos. „Kas remia revoliucijas? Vakarai ir amerikiečiai. Jie perėmė V.Lenino žodžius ir juos vartoja. Pageidautina, kad revoliucijos nuo jų ir prasidėtų. Tada jie pajaus, kas tai yra“, – sakė A.Lukašenka, atsakydamas į deputatų klausimus.

„Taip, galbūt Mubarakas (Egipto prezidentas Hosni Mubarakas  – red. past.) buvo blogas, galbūt Kadhafi (Libijos lyderis Muamaras Kadhafi – red. past.) padarė klaidų, bet tai tik šių valstybių problemos. Libijoje – gentys, tai ką, mes rekomenduosime jiems partijas steigti iš šių genčių? Nereikia jų versti naikintuvais ir bombonešiais tai daryti“, – sakė A.Lukašenka.

Prezidentas priminė, jog dar tik prasidėjus įvykiams Egipte jis prognozavo, kad šis procesas apims visas arabų šalis. Dabar jis konstatavo, kad šios prognozės pasitvirtino. A.Lukašenka taip pat mano, kad „revoliucijų limitas išnaudotas“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pavojingos ne tiek revoliucijos, kiek jų išdavos, ypač tada, kai į valdžią ateina radikalios grupuotės. „Tokios revoliucijos, kurios priveda prie sulaužymo, prie valstybės sugriovimo, nieko gera neatneša“, – įsitikinęs Baltarusijos prezidentas.

Pareikalavo nutraukti Baltarusijos politikų ir žiniasklaidos priemonių finansavimą iš užsienio

Jokie politiniai procesai ir žiniasklaidos priemonės negali būti finansuojami iš užsienio, pareiškė A.Lukašenka, kreipdamasis į liaudį ir parlamentą.

„Pažiūrėkite, viena penktosios kolonos banga nuslūgo, sugrįžo sena gvardija. Galbūt užteks? Bet ne. Ką jie bekalbėtų, viskas baigiasi žodžiais: „Finansavimas, finansavimas, finansavimas“.

Pasak A.Lukašenkos, šiandien niekas pinigų lapeliams neduoda. „Jums pinigų duos lapeliams, kur ragins nuversti, sulaužyti, nužudyti, nušauti. Ir daugiausiai duos pinigų iš užsienio štai tokioms akcijoms“, – pareiškė A.Lukašenka.

„Visi dabar ėmė raudoti: „Ak, Lukašenka turėjo pagrindinį kozirį – pati saugiausia šalis pasaulyje“.

Aš atidžiai nagrinėju situaciją, susijusią su teroro aktu metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“ ir noriu pasakyti: gyvenkite ramybėje ir taikoje, pas mus šalyje tai ne sistemiška“, – sakė prezidentas.

„Kam šauktis nelaimę“ – taip A.Lukašenka komentavo Baltarusijos stojimą į Rusiją

O štai Prancūzija. Kokių interesų jie turi Libijoje? Kam bombarduoti žmones? Kokia tai demokratija, jeigu tu iš už kampo žudai žmones?, – pažymėjo Aliaksandras Lukašenka.Baltarusijos stojimas į Rusiją sukurtų problemų, pareiškė A.Lukašenka. „Kam nelaimę šauktis, naują frontą kurti čia?“, – paklausė jis.

Pasak prezidento, „juk galima vykdyti tokią politiką, kad mes dar glaudžiau būtume su Rusijos valstybe, negu įstoję į ją ir gavę problemų“. „Rusija be Baltarusijos savęs neįsivaizduoja, kaip ir Baltarusija be Rusijos; kad ir kokią mes politiką vykdytume. Mes niekuo nuo rusų nesiskiriame, bet mes nebūsime kažkokie šunuodegiai“, – pabrėžė A.Lukašenka.

Prezidentas vėl patvirtino Minsko interesą kurti kartu su Rusija bendrą gynybos erdvę ir pasakė, kad kylanti trintis tarp abiejų šalių vadovybių tam nebus kliūtis. „Mes su Rusija sukūrėme bendrą grupuotę. Kad ir kokia trintis būtų tarp mūsų ir Rusijos vadovybės, nėra ko šitai slėpti, kad ir kaip kaktomis daužytumėmis, tai saugumas yra šventa“, – pažymėjo A.Lukašenka parlamente.

Dar jis patvirtino, kad Baltarusija ir toliau plėtos santykius su Europa. „Mes su Europa atkursime santykius, net ir po to, kai jie mus „apleido“ po gruodžio 19-osios, nes mes gyvename Europoje, mes – Europos centras. Negi galime mes nuo jų atsitverti?“ – kalbėjo prezidentas.

„Mes esame žemyno centre, ir tai mūsų turtas; nežiūrėsime į Europą per tvorą“, – pabrėžė A.Lukašenka.

Baltarusijos opozicija Lukašenkos kalbą vadina kreipimusi į praeitį

A.Lukašenkos ketvirtadienį paskelbto kreipimosi į tautą ir parlamentą retorika nepasikeitė per keletą pastarųjų metų, sako Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

„Mano įspūdis yra toks, tartum būčiau klausęsis pernykščio ar užpernykščio pranešimo. Retorika nukreipta į praeitį, o realijos juk pasikeitė“, – pareiškė ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ A.Lebedka.

Jo nuomone, po „gruodžio 19-osios padėtis pasikeitė, o su tokia kalba, nukreipta į praeitį, sunku žengti į ateitį“. Anot A.Lebedkos, po rinkimų „šalis yra suskilusi per pusę, maždaug po lygiai, ir šis kreipimasis jos nevienija“. „Šiandien ne opozicija yra didžiausias valdžios priešas, o ekonomika, – pridūrė jis. – O ekonominių problemų sprendimo aš neišgirdau.“

Opozicijos politikas pažymėjo, kad A.Lukašenka vėl laukia, kad išoriniai partneriai ateis pareikšti nuolankumo, ir nepasiūlė jokio „kelių žemėlapio“ santykiams su Vakarais gerinti.

Baltarusijos liaudies fronto vienas vadovų, Grigorijus Kostusevas apgailestavo, kad A.Lukašenka neketina gerinti santykių su Vakarais. „Lukašenka vėl linkęs prie glaudesnių santykių su Rusija, o santykių su Europa neketina gerinti. Gaila“, – sakė G.Kostusevas.

„Nieko nauja“ jis neišgirdęs ir valdžios santykių su opozicija plotmėje. Be kita ko, G.Kostusevas pastebėjo, kad A.Lukašenka nebesieja opozicijos su teroro aktu. „Tai rodo, kad jis realiai įvertino padėtį“, – pažymėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos