Kaip skelbiama, JAV pakrančių apsaugos tarnyba ant platformos atskraidino avarinę vilkimo sistemą.
Pirmadienį, velkant platformą kapitaliniam remontui, vyraujant itin audringam orui, ši atitrūko nuo laivo. Audringa jūra ją nustūmė prie vienos Aliaskos įlankos salos, galiausiai platforma nusėdo ant seklumos. Kaip skelbta, platformoje „Kulluk“ yra apie 568 tūkst. litrų dyzelino ir apie 45 tūkstančiai naftos bei hidraulinio skysčio. JAV Pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, degalai kol kas neišsiliejo, platforma yra stabilioje padėtyje.
Šeštadienį dėl audros nuo platformos buvo nukelta 18 įgulos narių. Pakrančių apsaugos tarnybos vadas Thomas Ostebo teigė dukart praskridęs virš „Kulluk“ platformos, dėl nepalankių oro sąlygų ir gelbėjimo darbų sudėtingumo, situacija vertinama kaip rimta. Bandoma nustatyti, ar platforma nekelia grėsmės aplinkai.
Brangus smūgis
Avarija vadinama didžiule nesėkme „Shell“, kuri į projektą investavo apie 4,5 mlrd. dolerių, tačiau kol kas dar neišgręžė nė vieno gręžinio.
Ši avarija vadinama didžiule nesėkme „Shell“, kuri į projektą investavo apie 4,5 mlrd. dolerių, tačiau kol kas dar neišgręžė nė vieno gręžinio. Apie 28 tūkst. tonų sverianti platforma projekte vaidina pagrindinį vaidmenį. Avariniuose planuose numatyta, kad regione turi nuolat būti dvi mobilios gręžimo platformos. Tokia sąlyga buvo iškelta siekiant operatyviai sustabdyti netikėtas avarijas. Antroji prie Aliaskos krantų dirbanti „Shell“ platforma yra „Discoverer“, kuri, kaip ir „Kulluk“, valdoma rangovo „Noble Corporation“.
2010 metų balandį, po sprogimo platformoje „Deepwater Horizon“, nafta į vandenį liejosi nepaliaujamai. Savaičių savaites nafta tekėjo į Meksikos įlanką ir sukėlė ekologinę katastrofą.
AFP/Scanpix nuotr./Naftos platforma |
Gamtosaugininkai ir gyventojai priešinosi naujai gręžinio statybai, jų teigimu, „Shell“ nepakankamai įvertino naftos gavybos Aliaskos įlankoje riziką.
„Greenpeace“ organizacija paskelbė, jog teigimas, kad rizikos nėra sukelia tik juoką.
Didžiulės atsargos
Boforto ir Čiukčių jūros, esančios šiaurinėje Aliaskos dalyje, priklauso labiausiai nuo žemės nutolusioms ekosistemoms. Ten gyvena baltieji lokiai, ruoniai, jūrų vėpliai, nykstantys banginiai ir kiti žinduoliai. Šiame regione yra didžiulės žaliavų atsargos. JAV geologijos tarnyba „USGS“ apskaičiavo, kad Arktyje yra apie 27 mlrd. barelių naftos ir apie 3,7 mlrd. kubinių metrų dujų.
Jei įvyktų tokio masto katastrofa kaip Meksikos įlankoje, didelių gelbėjimo pajėgų į nelaimės vietą greitai atskraidinti būtų neįmanoma.
Nors „Shell“ pabrėžia įrodžiusi savo kompetenciją dirbant Arktyje, aplinkosaugos organizacijos „Pew Environment Group“ atstovė Marilyn Heiman įspėja apie pavojus – šiaurėje siaučia uragano stiprumo vėjai, šaltis ir vyrauja ilgai trunkanti tamsa.
Kad nelaimė platformą ištiko netoli Kodiako salų, vadinama tiesiog sėkme. „Arktyje viena pakrančių apsaugos bazė nuo kitos nutolusios 1 600 km“, – sako M.Heiman. Pasak jos, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas, tokio masto, kaip katastrofa Meksikos įlankoje, didelių gelbėjimo pajėgų į nelaimės vietą greitai atskraidinti būtų neįmanoma.
„Sausumos plotas čia labai mažas. Nėra gatvių, mechanizmų, kuriais būtų galima kovoti su naftos išsiliejimu“, – teigė moteris.
Sena platforma
„Kulluk“ platforma buvo pastatyta 1983 metais. Praėjusią vasarą „Shell“ ją pradėjo naudoti ekspedicijai Boforto jūroje. Įrenginį suplanuota nutempti kapitaliniam remontui iki Vašingtono valstijos pakrantės. Penktadienį tarp platformos ir laivo „Aiviq“ aptiktas mechaninis gedimas. Pirmadienį platforma vėl buvo pritvirtinta, tačiau 11 metrų aukščio bangos ir apie 100 km/val. vėjas buvo stipresni nei lynai, kurie betempiant nutrūko.
Reuters/Scanpix nuotr./Naftos platforma |
Tai ne vienintelis incidentas pastaruoju metu. Gruodį Pakrančių apsaugos tarnyba Aliaskos uoste sulaikė platformą „Discoverer“. Priežastimi tapo, kaip skelbta, saugumo problemos. Taip pat ir laivas „Arctic Challenger“, padedantis kovoti išsiliejus naftai, kelis mėnesius niekaip negalėjo praeiti patikros.
„Kulluk“ avarija „Shell“ pridarė nuostolių. Koncernas JAV valdžios institucijoms privalės sumokėti jų patirtas išlaidas. Kur dar milžiniškos sumos pačiai platformai nutempti, remontuoti. Vien „Discoverer“ per dieną „Shell“ kišenę patuština 240 tūkst. dolerių.
Kaip skelbiama, „Kulluk“, kurį bendrovė įsigijo 2005 metais, iki šiol koncernui atsiėjo 292 mln. dolerių.