„Pats rimčiausias dalykas, kuris įvyko praeitą svaitgalį, yra tai, kad Vladimiras Putinas išvyko į Pasaulio futbolo čempionatą. Ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį prasidėjo judėjimas – karinė technika su Rusijos vėliavomis bandė įsiveržti į Ukrainos teritoriją. Tuomet Rusijos pasienio punktas buvo apšaudytas ne tik iš Ukrainos, o ir iš Rusijos pusės“, – tikina politikos apžvalgininkas.
Pasak jo, sakoma, kad tai padarė diversantai, o Rusijos Dūmos vicepirmininkas pradėjo kalbėti apie tai, kad reikia imtis aviacinių taškinių smūgių Ukrainoje. Tai rodo, kad situacija gali blogėti. Tačiau esmė esą yra ne Ukrainos kariuomenės veiksmai, o Rusijos aukščiausių pareigūnų atsisakymas destabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje.
Nepageidautinos grupuotės – iš Rusijos į Ukrainą
A.Medalinskas pasakojo, kad V.Putinas supranta, kad jei imsis griežtų veiksmų, sulauks sankcijų, kurių jau dabar bijo ir jis, ir jo aplinka. Tik taip galima paaiškinti tam tikrą Rusijos pozicijos stagnaciją Ukrainos atžvilgiu:
„Antra – Rusija naudoja Ukrainą ginkluotam maištingam kontingentui iš savo šalies permesti. Sudaroma galimybė įvairių ginkluotų padalinių atstovams atvykti į Rytų Ukrainą ir destabilizuoti padėtį, o grįžti atgal jiems nelabai leidžiama. Tai, sakyčiau, toks ciniškas sprendimas – išspręsti savo maištingo kontingento likimą Ukrainos kariuomenės pajėgomis. Ir ten juos palikti, kad jie nekeltų neramumų Rusijoje. Tai – dalies Rusijos valdžios pozicija – leisti šioms grupėms kautis, nes jie yra naudingi destabilizuojant padėtį.“
„Nepamirškime, kas darosi Kijeve, kur susirinko keli šimtai žmonių, o jų partneriai ir draugai yra išėję į frontą Rytų Ukrainoje. Likusieji mato ir valdžios korupciją, ir kad savanoriai, kurie išėjo į frontą, pradžioje nebuvo aprūpinti nei šoviniais, nei neperšaunamomis liemenėmis ar reikalinga technika. Jie mato tas problemas ir jas kelia. Rusija tikisi, kad destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, sulauks neramumų ir pačiame Kijeve, ypač jei Ukrainos kariuomenei nepavyktų per keletą mėnesių išpręsti separatistų problemos Donecke ir Luhanske. Ji pasiryžusi negailėti taikių žmonių gyvybių ir už jų slėptis. Tokį karą Rusija kovojo ir Čečėnijoje“, – įsitikinęs „Laisvosios bangos“ pašnekovas A.Medalinskas.
Politikos apžvalgininkas įsitikinęs – jei neįvyks greita situacijos kaita Rytų Ukrainoje, gali kilti nepasitenkinimas ir Kijeve. Jei situacija išsispręs, tas kontingentas, kovojęs Rytų Ukrainoje, irgi, tikėtina, grįš į Kijevą ir ims reikalauti valdžios vykdyti reformas, kurių reikalavo Maidanas. „Čia valdžia stovi tarp dviejų iššūkių – turi išspręsti klausimą Rytų Ukrainoje ir vykdyti reformas. O tai yra labai sudėtinga“, – situaciją apžvelgia A.Medalinskas.
Laidos įrašą rasite čia http://www.laisvojibanga.lt/.
