Rinkimuose balsavo vos 23 proc. alžyriečių – tai mažiausias rinkėjų aktyvumo rodiklis šalies istorijoje.
Rinkimus boikotavo reformų siekiantis protestų judėjimas „Hirak“, o artėjant balsavimui buvo sulaikyta virtinė iškilių opozicijos veikėjų. Per rinkimus sostinėje Alžyre budėjo gausios policijos pajėgos, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems mitingams.
Iš daugiau kaip 24 mln. balsavimo teisę turinčių alžyriečių šeštadienį savo balsus atidavė tik 5,6 mln. rinkėjų. Rinkimų tarybos ANIE paskelbti preliminarūs duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas sudarė 23,03 proc., o daugiau kaip milijonas balsalapių pripažinti negaliojančiais.
Remiantis preliminariais duomenimis, 407 vietų parlamente FLN turės 105 vietas.
Tai geresnis nei prognozuota rezultatas šiai politinei jėgai, Alžyro politikoje dominuojančiai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1962 metais. Iki 1990 metų, kai Alžyre įvyko pirmieji daugiapartiniai rinkimai, FLN buvo vienintelė politinė partija šalyje.
Tačiau autokrato Abdelazizo Bouteflikos partija išgyvena nuosmukį, prezidentui 2019 metų pradžioje atsistatydinus po daugelį savaičių trukusių masinių „Hirak“ protestų.
Jei preliminarūs duomenys pasitvirtins, FLN bus praradęs daugiau kaip 50 vietų ir naujos sudėties parlamente turės tik ketvirtadalį vietų.
Nepriklausomi kandidatai gavo 78 vietas, o nuosaikus islamiškas Visuomenės judėjimas už taiką (MSP), anksčiau skelbęs, kad jo kandidatai pirmauja daugumoje regionų, su 64 vietomis liko trečias.
