Turkų puolimas, vykdomas protestuojant JAV, bet nesipriešinant Rusijai, žymi naują etapą dviejų NATO sąjungininkų santykiuose – jų interesai susikirto ne kur kitur, o mūšio lauke Sirijoje.
Panašu, kad amerikiečiai Sirijoje beveik nebeturi svertų, nes čia dėmesį telkė tik į „Islamo valstybės“ (IS) sunaikinimą. O dabar net neturi plano, ką daryti.
Kai Turkijos pajėgos pirmadienį pratęsė puolimą kurdiškame Afrino regione Sirijos šiaurėje, JAV Baltieji rūmai įspėjo Ankarą neatsitraukti nuo kampanijos prieš IS.
Bet Vašingtonas turkų nesukritikavo ir pripažino, kad jų susirūpinimas dėl kurdų grupuočių, kurias Ankara laiko teroristinėmis, yra pagrįstas.
Bando nuraminti turkus
Dar neseniai, kai IS dar stovėjo ant kojų, galbūt buvo galima ignoruoti faktą, kad JAV būtent kurdų kovotojus – Liaudies apsaugos dalinius (YPG), Turkijos laikomus grėsme nacionaliniam saugumui, pasirinko partneriais kovoje su IS.
Tačiau dabar, kai džihadistai traukiasi, Baltieji rūmai yra priversti ieškoti būdo, kaip išlaikyti ryšius su kurdais nesugadinant santykių su Turkija.
D.Trumpo administracijos planas buvo toks: padėti kurdams sukurti pasienio saugumo pajėgas Sirijos šiaurės rytuose, kurios turėtų užkirsti kelią IS atgimimui. Ankara išsyk įsiuto: Turkija šį regioną laiko vieta, kur ateityje būtų planuojami veiksmai prieš šalį.
Baltieji rūmai yra priversti ieškoti būdo, kaip išlaikyti ryšius su kurdais nesugadinant santykių su Turkija.
„JAV bando išmanevruoti Sirijoje, – teigė buvęs Federalinio tyrimų biuro kovos su terorizmu agentas Ali Soufanas, dabar vadovaujantis strateginiais tyrimais užsiimančiai kompanijai „Soufan Group“. – Tačiau dabar, kai kovos laukas Sirijoje sumažėjęs, manevrams laisvės beveik nebėra.“
Anot eksperto, amerikiečiai turės arba iš esmės nusisukti nuo kurdų sukilėlių, o pastarieji tai neabejotinai palaikytų dar vienu išdavikišku JAV antausiu, arba ne juokais susipykti su Turkija, kuri irgi priklauso NATO.
D.Trumpo administracijos atstovai bando kalbėti atsargiai. Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pripažino, kad Turkija „pagrįstai nuogąstauja dėl teroristų, kertančių sieną“, o Pentagono vadovas Jamesas Mattisas išliaupsino Ankarą už leidimą JAV aviacijai naudotis Incirliko oro baze.
Vis dėlto iš esmės Jungtinės Valstijos įvykius Sirijoje stebi iš šalies. Ir jau ne pirmą kartą vakuumą užpildo Rusija – šios šalies įtaka Vidurio Rytuose stiprėja. Vis geresni ir Maskvos santykiai su Ankara.
Rusai atvėrė oro erdvę
Turkijos sostinėje neabejojama, kad operacijai Sirijos šiaurėje žalią šviesą uždegė būtent Rusija, nors šios šalies pareigūnai tai neigia. Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pirmadienį pats patvirtino, kad esama susitarimo su Rusija.
„Rusija prižiūri šios operacijos tempą“, – tvirtino saugumo analitikas Metinas Gurcanas, primenantis, kad praėjusią savaitę Turkijos saugumo pareigūnai apsilankė Maskvoje.
Turkijos kariai kartu su Laisvosios Sirijos armijos kovotojais pirmadienį sėkmingai užėmė tris kaimus prie Afrino. Kautynės su YPG kovotojais tęsėsi ir antradienį.
Ir nors analitikai anksčiau pabrėžė, kad kampanijos sėkmė priklausys nuo Rusijos sprendimo, ar atverti savo kontroliuojamą oro erdvę Turkijos aviacijai, panašu, jog toks leidimas turkams jau suteiktas – jų lėktuvai antradienį surengė nemažai smūgių pačiame Afrine, taip pat kurdų kontroliuojamame Kamišlio mieste.
Rusija kontroliuoja Sirijos oro erdvę regione į vakarus nuo Eufrato upės, o JAV – į rytus nuo jos.
Susitarė su Kremliumi?
R.T.Erdoganui, kuriam svarbi Turkijos nacionalistų parama prieš šiais arba kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus, operacija Sirijoje politiškai labai svarbi.
Jis nuolat kritikuoja JAV dėl jų paramos Sirijos kurdų kovotojams, kurie, Ankaros teigimu, yra susiję su Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK). PKK sukilimas Turkijos pietryčiuose tęsiasi jau tris dešimtmečius ir nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių.
Pirmadienį Turkijos prezidentas dar kartą įgėlė JAV: „Mūsų šalis nepavydi kitų valstybių žemių. Kai pasieksime savo tikslus, operaciją baigsime. Kai kas, ar Amerika, klausia mūsų dėl trukmės.
O aš klausiu Amerikos: „Ar buvote nusprendę dėl trukmės Afganistane?“ Misija bus baigta. Mes nenorime pasilikti, mes žinome, kada pasitraukti. Ir mums nėra svarbus kieno nors leidimas.“
Kartu su Turkija kaltinimų amerikiečiams pažėrė ir Rusija – esą JAV kursto kurdus ir kelia įtampą Sirijoje. „Tai reiškia arba situacijos nesupratimą, arba absoliučiai sąmoningą provokaciją“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.
Dvišaliai Rusijos ir Turkijos santykiai toliau gerėja – jie šiuo metu yra be galo toli nuo taško dugne, kurį buvo pasiekę 2015-ųjų lapkritį, kai turkai numušė rusų naikintuvą virš Sirijos.
Anot analitikų, Rusija puikiai žino, kad jai stoti į Turkijos pusę – naudinga. Maskva niekada nepraleidžia progos įskelti nesantaiką tarp amerikiečių ir jų sąjungininkų, be to, Kremlius siekia išplėsti diplomatinę įtaką regione.
Taip pat svarstoma, kad Turkija mainais į Rusijos paramą sutiko nekreipti daug dėmesio į sirų ir rusų aviacijos atakas prieš nuosaikius, Ankaros palaikomus sukilėlius Idlibo provincijoje.
Nepasiekia ausų Ankaroje
JAV, žinoma, bando nuraminti R.T.Erdoganą. Pavyzdžiui, amerikiečiai jau nebetiekia sunkiosios ginkluotės kurdams.
Daugelyje D.Trumpo administracijos pranešimų kalbama beveik vien tik apie kovą su IS, o į tikslą kartu su Turkija sudaryti konkurenciją Rusijos, Irano ir Basharo al-Assado aljansui neatsižvelgiama.
Visgi Pentagonas, panašu, nusiteikęs išlaikyti artimus ryšius su YPG kovotojais, kuriuos JAV laiko itin efektyviais pagalbininkais kovoje su džihadistais.
Pastarosiomis savaitėmis įtakingi JAV pareigūnai prabilo, kad Šiaurės Sirijoje saugumo pajėgas reikėtų dislokuoti pagal demografinį regiono paveikslą prieš pilietinį karą. Aišku, tam reikėtų, kad ten sugrįžtų dešimtys tūkstančių arabų.
Be to, R.Tillersonas praėjusią savaitę jau pareiškė, kad JAV pajėgos Sirijoje liks tiek, kiek reikės: „Negalime leisti istorijai pasikartoti. IS dabar viena koja įžengusi į kapą, o išlaikydami amerikiečių karius Sirijoje iki galutinės pergalės užtikrinsime, kad įžengs ir antrąja.“
Bet kritikai abejoja, ar dabartinei administracijai užtenka tiek diplomatinių raumenų, tiek politinio ryžto. Esą net dabar daugelyje pranešimų kalbama beveik vien tik apie kovą su IS, o į tikslą kartu su Turkija sudaryti konkurenciją Rusijos, Irano ir Basharo al-Assado aljansui neatsižvelgiama.
Pasak kai kurių ekspertų, JAV turėtų pateikti aiškius argumentus, kodėl amerikiečių draugystė su kurdais bus ilgesnė nei kova su IS.
„Turkams pasakėme, kad kurdai yra laikinas, taktinis klausimas. Bet dabar kurdų mums reikia, kad atgrasytume Iraną“, – tvirtino buvęs JAV ambasadorius Turkijoje ir Irake Jamesas Jeffrey.
Diplomato teigimu, šiuo metu Ankarai siunčiamos tik prieštaringos žinutės, tokios, kurios tik siutina R.T.Erdoganą: „Tikslas turėtų būti atskelti rusus nuo sirų pareiškiant, kad mes liksime Sirijoje, kol bus surastas politinis sprendimas. Bet mes nesugebame to aiškiai pasakyti turkams.“
