P.Beinartas rašo, kad kai kurie demokratų politikai ir liberalai sutinka su tokia, iš pažiūros, apgalvota kritika. Jie teigia, esą Amerikos partneriai turėtų padidinti gynybai skirtas išlaidas, tačiau dėl to neverta „išsprogdinti“ NATO.
Autoriaus teigimu, vis dėlto demokratai ir žurnalistai nėra teisūs: JAV partnerės NATO neprivalo gynybai skirti 2 proc. BVP, o ką jau kalbėti apie 4 proc.?
O toks iškilių progresyvių amerikiečių žurnalistų mąstymas tik įrodo, kaip liberali užsienio politika nutolo nuo vertybių, kurias liberalai turėtų propaguoti.
Daugiau nereiškia saugiau
Anot P.Beinarto, 2 proc. yra labai neapibrėžti. Šis skaičius nenurodo, kiek šalis prisideda prie bendros Aljanso gynybos.
Kaip rašė „The Washington Post“, Graikija paiso reikalavimo gynybai skirti 2 proc. tik todėl, nes daug pinigų „suvalgo“ karių pensijos ir ginklų sistemos, skirtos atgrasyti kitą NATO narę Turkiją.
Nuo to saugesnės netampa nei JAV, nei Europa.
Savo ruožtu transatlantinio saugumo ekspertė Naujausios Amerikos saugumo centre Rachel Rizzo teigė, kad Vokietija galėtų pasiekti reikalaujamą 2 proc. slenkstį visiems Gynybos ministerijos darbuotojams padidindama atlyginimus.
Šis žingsnis taip pat nepridėtų saugumo Aljansui.
P.Beinarto manymu, didžiausia problema yra ta, kad JAV savo NATO partnerių reikalauja skirti 2 ar 4 proc. BVP gynybai galvodama, kad didžiausia Europai kylanti grėsmė yra karinė.
Autorius primena, kad 2 proc. slenkstį itin daug buvo kalbama 2014 m., kai Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Tuomet NATO šalims klausiant, kodėl jos turėtų padidinti išlaidas gynybai, buvo argumentuojama baime, kad Ukrainą okupavusi Rusija gali užpulti tokias šalis kaip Estija, Lietuva ir Latvija.
P.Beinartas mano, kad tikimybė, jog Rusija užpuls Baltijos šalis, yra labai maža. Be to, didesnėms NATO narėms, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai ir Ispanijai Maskva nekelia beveik jokio karinio pavojaus.
Siūlo atsigręžti į migraciją
Anot autoriaus, kur kas didesnė Europai kylanti grėsmė yra ideologinė – žemyne augantis autoritarizmas. Pavyzdžiui, Lenkija gynybai skiria reikalaujamus 2 proc. BVP, nors tuo pat metu naikina Aukščiausiojo teismo nepriklausomybę.
Rusija kelia ideologinę grėsmę remdama neliberalias politines partijas, tačiau autoritarinius impulsus Europoje sukelia masinė migracija.
Pastaraisiais metais karas, valstybių žlugimas ir klimato kaita iš Šiaurės Afrikos, Užsachario Afrikos ir Vidurio Rytų privertė į Europą atvykti milijonus žmonių.
O Europos nesugebėjimas efektyviai reguliuoti šių srautų sukėlė itin nacionalistinį atsaką, kuris daugybėje šalių kelia grėsmę liberaliai demokratijai.
NATO vykdo nedideles iniciatyvas, skirtas kovai su žmonių kontrabanda Viduržemio ir Egėjo jūrose.
Tačiau migracijos krizės negalima išspręsti lėktuvais ir tankais. Geriausias įmanomas Europos atsakas – padidinta pagalba užsienio šalims ir intensyvesnės diplomatinės pastangos, kad periferijoje esančios šalys nežlugtų. Naudingos ir investicijos į programas, kurios migrantams padėtų geriau integruotis.
Daugybė europiečių tai pripažįsta. Praeitą rugpjūtį, kai kanclerė Angela Merkel skatino Vokietijos gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. BVP, jos koalicijos partneriai kairiųjų Socialdemokratų partija teigė, kad pinigus geriau išleisti humanitarinei pagalbai ir diplomatijai.
Siekia Vokietijos gerovės
Anot P.Beinarto, vokiečių socialdemokratai buvo teisūs. Būtų galima manyti, kad amerikiečių liberalai – kurių dauguma kritikavo D.Trumpą už lėšų Valstybės departamentui apkarpymą – tą pripažins.
Autoriaus manymu, amerikiečių liberalai turėtų sakyti, kad ne Vokietija pernelyg daug lėšų išleidžia gynybai, o JAV karinės išlaidos – pernelyg didelės.
Galiausiai daugybė demokratų rinkėjų desperatiškai norėtų tokios gerovės valstybės, kokią jau turi vokiečiai. Jie norėtų gauti ligoninės paslaugas nerizikuodami bankrotu, ar lankyti koledžą neįklimpdami į skolas.
Didesnės gynybai skiriamos lėšos reiškia, kad lieka mažiau pinigų pasiekti šiuos tikslus. Greičiausiai todėl nestebina, kad demokratų lyderiai Kongrese, kurie anksčiau šiemet entuziastingai rėmė D.Trumpo inicijuotą karinių išlaidų didinimą, dabar to paties reikalauja Europoje.
Tačiau taip darydami jie nepabrėžia Europos problemų. Jie pabrėžia savo pačių problemas.
